TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Dvikalbiai užrašai - gero kaimynų sugyvenimo simbolis

2011 09 01 0:00
Opolė laikoma vokiečių mažumos centru Lenkijoje. Joje daugybė vokiško stiliaus namų.
LŽ archyvo nuotrauka

Punske ir jo apylinkėse kilęs skandalas dėl lietuviškų pavadinimų dvikalbiuose kelio ženkluose uždažymo ir lietuviškų paminklų išniekinimo buvo aprašytas ir centrinėje Lenkijos spaudoje. Apie tai sužinojo ir Lenkijos pietvakariuose gyvenanti vokiečių mažuma.

2002 metų surašymo duomenimis, Lenkijoje gyveno 152 900 vokiečių. Vokiečių kalba vartojama kai kuriose Opolės vaivadijos vietovėse, kur gyvena daugiausia Silezijos vokiečių. Jų atstovai turi tik 1 vietą Lenkijos Seime, nes partijos per rinkimus privalo peržengti 5 proc. barjerą. Šiame regione yra 325 mokyklos, kur pagrindinė kalba - vokiečių. Jose mokosi 37 tūkst. vaikų. Vokiečių mažumos centru laikoma Opolė, tačiau per gyventojų surašymą tik 2,46 ////// šio miesto gyventojų deklaravo esantys vokiečiai.

Tačiau pro jų akis neprasprūdo lietuvių ir lenkų santykių pablogėjimas abiejose valstybėse ir Lenkijos valdžios atstovų reakcija į šiuos įvykius. Tuo pasinaudodami vokiečių mažumos atstovai nusiuntė Lenkijos teisingumo ir užsienio reikalų ministrams atvirą laišką, reikalaudami, kad visos Lenkijoje gyvenančios mažumos būtų traktuojamos vienodai. Laiškas turėtų būtų įdomus ir LŽ skaitytojams:

"Opolė, 2011 m. rugpjūčio 25 d.

Atviras laiškas

Gerb. teisingumo ministrui, p. Krzysztofui Kwiatkowskiui

Gerb. užsienio reikalų ministrui, p. Radoslawui Sikorskiui

Gerbiamieji ponai!

Išgirdę žiniasklaidos paskelbtą informaciją apie jūsų reakciją į dvikalbių (lenkų ir lietuvių) kelio ženklų Punsko apylinkėse naikinimą, vokiečių mažumos vardu norėtume jums pareikšti pagarbą už jūsų pastangas apginti tautinių ir etninių mažumų teises. Ypač mus nudžiugino ministro Radoslawo Sikorskio komentaras, kad "mažumos turi teisę į dvikalbius kelio ženklus". Mūsų nuomone, tai pirmoji tokia raiški aukšto rango valstybės pareigūnų reakcija į tautinių mažumų diskriminavimą naikinant viešuosius jų egzistavimo simbolius, tarp kurių yra ir dvikalbiai kelio ženklai.

Ypač svarbus Užsienio reikalų ministerijos pareiškimas, kuriame aiškiai pasakyta: "Norime pabrėžti, kad Lenkijos Respublikos tautinės mažumos turi teisę savo gyvenamosiose teritorijose kabinti dvikalbes iškabas. Užrašų mažumos kalba uždažymas arba, pavyzdžiui, gatvių pavadinimų lentelių su dvikalbiais užrašais nuplėšimas - tai neleistinas vandalizmo aktas, reiškiantis ne tik Lenkijos įstatymų pažeidimą, bet ir nutaikytas į demokratinėse valstybėse priimtus standartus." Tokia reakcija nepaprastai svarbi, nes ji pabrėžia būtinybę gerbti kultūrinį turtą, kuris ir yra tautinės mažumos, bei Lenkijos Respublikoje nustatytas jos teises. Pagarbą kelia ir Lietuvos Premjero reakcija, kuris parodė esąs visų lietuvių - ir tų, kurie gyvena už jo valstybės sienų, - atstovas.

Dvikalbių vietovių pavadinimų naikinimas lietuvių tautybės Lenkijos Respublikos piliečių gyvenamame rajone (gminoje) pirmą kartą paminėtas centrinėje žiniasklaidoje. Po to, kai tiek teisingumo ministras, tiek užsienio reikalų ministras išreiškė vienareikšmiškai kritišką poziciją, norėtume atkreipti dėmesį ir į analogišką, jau daug metų vokiečių mažumos gyvenamosiose vietovėse egzistuojančią problemą.

Lentelės dviem - lenkų ir vokiečių - kalbomis jau keleri metai kabo daugelyje Opolės rajonų (gminų), bet jos nuolat piktybiškai uždažomos. Šie neteisėti aktai nesulaukia jokios viešos valstybės pareigūnų reakcijos, priešingai, jie menkinamai vadinami paprastu chuliganizmu. Galima teigti, kad viešai pritariama tokiais vandalizmo aktais sėjamai neapykantai.

Todėl prašome susipažinti su dvikalbių lenkų ir vokiečių lentelių padėtimi vietovėse, kur gyvena vokiečių mažumos Lenkijos Respublikos piliečiai. Vidaus ir valdymo reikalų ministerijos sekretorius Wlodzimierzas Karpinskis, kuris kartu su ministru Jerzy Milleriu 2011 metų rugpjūčio 22 dieną dalyvavo susitikime su vokiečių mažuma Opolėje, pareiškė, kad Lenkijos Respublikos vyriausybė, remdamasi vokiečių mažumos gyvenimo sąlygų pavyzdžiu, tokius pat santykius siekia formuoti su visomis tautinėmis mažumomis. Manome, kad tokia pat vienareikšmė reakcija kaip į lenkų-lietuvių kalba užrašytų iškabų suniokojimą būtų reikšmingas žingsnis visuomenės palankumo tautinėms mažumoms didinimo link. Tai taip pat padėtų įveikti kai kurioms mažumoms susidariusį įspūdį, kad kalbos apie kultūrinę įvairovę ir tolerancijos deklaracijos tėra tik išorinis fasadas. Dabartinė padėtis, kai tokiu aukštu lygiu ginamos dvikalbės lentelės Punske ir abejingai vertinamos tokios pačios lentelės Silezijoje, gali sudaryti pavojingą įspūdį, kad tautinėms mažumoms arba jų kalboms taikomi skirtingi standartai. Dvikalbės lentelės yra svarbus kiekvienos tautinės mažumos identiteto elementas ir viešas bei akivaizdus jos gyvenamosios vietovės bei regiono kultūrinio turto simbolis. Tai Lenkijos valstybės pagarbos ir tolerancijos visiems savo piliečiams išraiška, neatsižvelgiant į jų tautybę.

Dabartinė ministerijų reakcija rodo, kad dvikalbiai užrašai negali būti laikomi tik paprastomis tam tikros vietovės iškabomis. Dvikalbės lentelės - tiek mažumos, tiek ir daugumos nuosavybė, atvirumo ir gero kaimynų sugyvenimo simbolis.

Su pagarba

Bernardas Gaida

Vokiečių bendruomeninių kultūrinių draugijų sąjungos pirmininkas

Norbertas Raschas

Vokiečių bendruomeninės kultūrinės draugijos pirmininkas".

 

Parengė RIMA KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"