TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Dviračių bumas verčia ieškoti išeičių

2013 10 12 6:00
Triaukštė dviračių stovėjimo aikštelė prie Amsterdamo stoties. AFP/Scanpix nuotrauka

Bloga žinia kuo greičiau turėtų pasiekti ir Lietuvos vairuotojus - pirmenybė tik dviračiams, o ne automobiliams. Dviratis yra geriausias daugybės ne tik transporto, bet ir kitų miesto problemų sprendimas. Tačiau į tai irgi reikia daug investuoti.

Tikėtasi, kad dviračiai padarys Europos miestus malonesnius gyventi. Tačiau ši transporto priemonė jau kelia problemų kai kuriuose Olandijos ir Danijos miestuose, ir taip kenčiančiuose nuo eismo spūsčių ir prigrūstų stovėjimo aikštelių. Kone kiekvieną dieną Kopenhagoje galima matyti, kaip dviratininkai didžiuliais būriais juda vėžlio žingsniu, kol takas tampa šiek tiek laisvesnis, ir jie gali didinti greitį. Štai kas atsitinka, kai trečdalis miesto gyventojų kiekvieną dieną keliauja dviračiais.

Danijos ir Olandijos miestų planuotojai puikiai susipažinę su tokiomis problemomis. Dviračiai labai propaguojami, vis daugiau žmonių pradeda minti pedalus, bet galiausiai ėmė trūkti dviračių takų ir statymo aikštelių. Transporto priemonė, ilgai laikyta puikiu sprendimu, kaip sumažinti mašinų kamščius bei gydyti miestų ligas, tokias kaip triukšmas, smogas, nejudrus gyvenimo būdas, ėmė springti nuo savo pačios sėkmės.

Štai Groningeno, miesto Olandijos šiaurėje, pavyzdys. Gyventojų nėra nė 200 tūkst., o dviračių - 375 tūkstančiai. 50 proc. visų kelionių atliekamos dviračiais. Miesto atstovai sako, kad labai didžiuojasi tokiu dviračių prigijimu, bet jaučia, jog turi imtis su tuo susijusių problemų sprendimo, nes visuomenės nuomonė gali pasikeisti.

Gatvės virs dviračių takais

Diegti dviračius Groningeno planuotojai ėmėsi prieš 35 metus. Tuomet buvo uždraustas automobilių eismas per miesto centrą. Dviratis tapo lanksčiausia ir populiariausia transporto priemone. Nors dviratis užima daug mažiau vietos nei automobilis, rasti erdvės juo važiuoti Groningeno centre sunkiai beįmanoma. Kad įveiktų dviračių statymo chaosą, miestas ištiesė raudonus kilimus, kur dviratį palikti draudžiama. Prieš dešimtį metų prie pagrindinės miesto stoties stovėdavo 3 tūkst. dviračių, dabar ten jų - 10 tūkstančių. Tai pirmiausia lemia studentų gausėjimas Groningene. Netrukus dviračių prie stoties skaičius gali išaugti iki 15 tūkst. ar 17 tūkstančių. Dviračių tvanui pažaboti prie stoties buvo įrengtas požeminis garažas, bet pareigūnai jau mąsto, ar tik neteks įvesti mokesčio už dviračio stovėjimą, bent jau tuomet, jeigu jis prirakintas ilgiau nei vieną dieną.

Vis dėlto norima iki 2030 metų mieste dviračių eismą padidinti iki 65 procentų. Tam tikslui suplanuota pastatyti naujų garažų dviračiams, taip pat labiau suderinti automobilių ir dviračių maršrutus. Užuot platinus dviračių takus, jais bus paverstos ištisos miesto gatvės.

Takuose per tiršta

Su panašiais iššūkiais galynėjasi Kopenhaga. Judriausi dviračių takai, einantys per miesto centrą, yra vos 3-4 metrų pločio. Kol dega žalia šviesa, tolygi dviratininkų tėkmė srūva maždaug 20 km per valandą greičiu. Tačiau įsižiebus raudonai šviesai tenka pasitelkti didžiulę kantrybę. Kartais take taip tiršta dviračių, kad reikia laukti, kol šviesoforas įsijungs du ar tris kartus.

Vien šiemet Kopenhaga investavo 22 mln. eurų dabartinei infrastruktūrai pritaikyti ir plėsti. Miesto planuotojams rūpi pakeisti padėtį tose vietose, kur susidaro eismo kamščiai arba nesaugu. Dviračių infrastruktūra nemažai kainuoja Kopenhagai, bet tai laikoma gera investicija, labai veiksmingu ir prieinamu būdu transporto pralaidumui mieste pagerinti.

Dviračių bumas kelia problemų ir Vokietijos sostinėje. Berlyno gatvėse ir keliuose dviratininkams trūksta vietos, dviračių takai per siauri, kartais prie sankryžų laukdami šviesoforo signalo susitelkia 30-40 dviratininkų. Yra buvę konfliktų tarp greitų ir lėtų dviratininkų, nes daugelyje takų, ypač senesnių, neįmanoma vienam dviratininkui aplenkti kito.

Automobiliai turės trauktis

Daugėja ir konfliktų su pėsčiaisiais. Senesni takai dažnai pažymėti šaligatviuose, tuomet pėstieji ir dviratininkai atsiduria per arti vienas kito. Ten, kur nėra dviračių takų, dviratininkai važiuoja šaligatviais, nes taip jaučiasi saugesni arba dėl lygesnio grindinio. Šiuo požiūriu Berlyne yra kitaip negu Kopenhagoje, kur važiuoti šaligatviais draudžiama. Berlyne taip pat nepamatysi dviračių takų atitvarų, kurie yra įprastas dalykas Danijoje ir Olandijoje. Rezultatas toks, kad automobilių vairuotojai ir toliau ignoruoja dviračių tako liniją ir stato ten savo mašinas.

Štai keletas skaičių apie Olandijos sostinę Hagą. Miestas turi apie pusę milijono gyventojų, jo valdžia išleido 11 mln. eurų 2009 ir 2010 metais gerindama dviračių infrastruktūrą, pavyzdžiui, grindinį pakeitė į kur kas lygesnį asfaltą. Dviračiais važiuoja ketvirtadalis Hagos gyventojų, 20 proc. jų vairuoja automobilius, 9 proc. žmonių naudojasi viešuoju transportu. Pervažiuoti visą miestą iš vieno galo į kitą dviračiu užtrunka 45 minutes.

Kad ir kokie būtų skirtumai tarp miestų, planuotojų atsakymas visur vienareikšmis: erdves reikia pertvarkyti, tai neišvengiama, ir tos erdvės bus atimtos iš automobilių.

BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"