TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Džihadistai naudojasi Europos nesusikalbėjimu

2016 03 25 6:00
Briuselio centrinė Biržos aikštė nuklota gedinčių žmonių suneštomis vėliavomis ir gėlėmis. SIPA/Scanpix nuotrauka

Džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ (IS) prisiėmė atsakomybę už antradienį Briuselyje įvykdytus išpuolius ir pareiškė, kad į Belgijos sostinę buvo specialiai pasiųsta slapta karių grupė. Pasigirdo kaltinimų, esą įvykiai Briuselyje išryškino Europos žvalgybos tarnybų spragas.

Kaip manoma, IS apmokė bent 400 kovotojų atakuoti Europoje esančius objektus ir rengti pražūtingus išpuolius. Tai tarpusavyje susijusios teroristų kuopelės, panašios į smogusias Briuselyje bei Paryžiuje. Tikėtina, kad daugelis jų buvo atrinkti iš maždaug 5 tūkst. europiečių, išvykusių kautis į Siriją.

Kovotojams įsakyta pasirinkti laiką, vietą ir atakos metodą, siekiant pralieti kuo daugiau kraujo. Europos ir Irako žvalgybos pareigūnų teigimu, tokie teroristai daugiausia apmokomi Sirijoje, Libijoje, taip pat kitose Šiaurės Afrikos šalyse. Jie mokomi karybos, gaminti sprogmenis ir juos naudoti, taikyti žvalgybos ir kontržvalgybos metodus.

Priminė Paryžiaus atakas

Lapkričio 13-osios Paryžiaus atakas įvykdžiusios kuopelės lyderis prieš savo žūtį per policijos reidą yra sakęs, jog atvyko į Europą su 90 kitų kovotojų iš daugelio šalių, ir jie išsisklaidė „daugmaž visur“.

Iki šiol didžiausias laimėjimas tiriant Paryžiaus atakas – bėglio Salaho Abdelsalamo areštas praėjusį penktadienį. Tačiau tai neužkirto kelio išpuoliams Belgijos sostinės oro uoste ir metropolitene, per kuriuos žuvo 31 žmogus, o dar 270 buvo sužeisti.

Pasak vienos iš džihadistų tinklų veiklą tiriančios komisijos vadovių, dingęs iš akiračio S. Abdelsalamas sugebėjo suorganizuoti dar vieną ataką, lygiai tokią pat, kaip Paryžiuje. Bendrininkai greičiausiai nusprendė parodyti, jog lyderio suėmimas nieko nekeičia.

Tačiau vakar S. Abdelsalamo advokatas pareiškė, kad sulaikytasis nežinojo apie šios savaitės mirtininkų atakas Briuselio tarptautiniame oro uoste ir metropoliteno stotyje. Paryžiaus atakų įtariamasis nori būti kiek įmanoma greičiau išduotas Prancūzijai, kuri jam pateiktų kaltinimus.

Kaltina aplaidumu

Savaitės viduryje Turkija priminė, kad šalies pareigūnai būsimąjį Briuselio atakų dalyvį Brahimą el-Bakraoui sulaikė pernai birželį Gaziantepo mieste, netoli sienos su Sirija. Vėliau deportavo tą užsienietį teroristą kovotoją į Nyderlandus – jo paties prašymu.

Veiksmingesnis žvalgybos tarnybų tarpvalstybinis bendradarbiavimas galbūt būtų užkirtęs kelią atakoms Belgijoje. Ankara kritikavo Belgijos tarnybas, kad šios nepaisydamos perspėjimų nesugebėjo patvirtinti to asmens ryšių su terorizmu. Belgijos teisingumo ministras Koenas Geensas teigė nežinojęs, kad B. el-Bakraoui buvo įvardytas kaip potencialus teroristas. Tai kelia klausimų, kokia informacija iš tiesų pasidalijo žvalgybos tarnybos ir apskritai ar pasidalijo.

Izraelio žvalgybos ministras apkaltino Belgijos lyderius aplaidumu – esą jie tinkamai nereagavo į musulmonų radikalų keliamą grėsmę šalyje. „Jeigu Belgijoje jie ir toliau valgys šokoladą, mėgausis gyvenimu ir rodysis esantys didieji liberalai bei demokratai, neatsižvelgdami į tą faktą, kad kai kurie ten esantys musulmonai organizuoja teroro atakas, jie negalės su jais kovoti“, – sakė Yisraelis Katzas, kalbėdamas visuomeniniam radijui.

Antradienį kitas Izraelio „Likud“ partijos narys, mokslo ir technologijų ministras Ofiras Akunis taip pat užsipuolė Europą ir priekaištavo pareigūnams, ignoruojantiems islamo teroro kuopelių keliamą pavojų. „Daugeliui Europoje labiau rūpi užsiimti niekais – Izraelio smerkimu, gaminių žymėjimu ir boikotais. Tuo metu žemyno piliečių panosėje išaugo tūkstančiai ekstremistinių islamo teroro kuopelių“, – rašė jis feisbuke.

Reikia bendros institucijos

Šią savaitę vėl pasigirdo kalbų, kad reikėtų įkurti bendrą Europos žvalgybos instituciją, kuri veiksmingai dalytųsi surinkta informacija. Šiuo metu veikia galybė duomenų bazių, bet ten esančios informacijos žinyboms nepakanka arba ją sudėtinga pasiekti. Pavyzdžiui, vienoje jų sukaupta apie 90 tūkst. pirštų atspaudų, tačiau dar nėra įdiegta patogi paieškos galimybė.

Ekspertų teigimu, net pačių valstybių viduje veikiančios įvairios žvalgybos duomenų rinkimo agentūros susiduria su bendradarbiavimo problemomis ir pasitikėjimo stoka. Sunkumų kelia ir skirtingas įvairių šalių žvalgybos tarnybų pasirengimo laipsnis. Belgijos pareigūnai nėra tokie profesionalūs kaip prancūzai ar britai. Be to, belgų pajėgos kur kas kuklesnės.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"