TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

E.ON įspėja Berlyną negadinti santykių su Rusija

2014 03 17 8:55
J.Teyssenas Reuters/Scanpix nuotrauka

Didžiausios Vokietijos energetikos grupės E.ON vadovas įspėjo Berlyną dėl krizės Ukrainoje „neatsakingai“ nesugadinti santykių su Rusija.

Johannesas Teyssenas savaitraščiui „Der Spiegel“ sakė, kad dėl įtampos gali nukentėti vaisinga „partnerystė“. „Nenoriu kištis į užsienio politikos klausimus, tačiau manau, kad kelis pastaruosius dešimtmečius vykdėme labai atsakingą politiką Rytų atžvilgiu“, - sakė E.ON vadovas.

„Sukurtas pasitikėjimas ir mūsų ekonomikų sąryšis nulėmė faktą, kad daugiau nei 6 tūkst. vokiškų kompanijų veikia Rusijoje“, - pažymėjo jis. Pasak J.Teysseno, tuo pat metu rusiškos bendrovės daug investavo Vokietijoje, ypač dujų sektoriuje. "Dėl šios partnerystės mūsų žemynas tapo labiau taikus. Tuo neturėtų būti neatsakingai rizikuojama", - pabrėžė jis.

E.ON į jėgaines Rusijoje investavo beveik 6 mlrd. eurų ir yra didžiausia užsieninė energijos tiekėja šioje šalyje. Ji taip pat yra viena pagrindinių rusiškų dujų importuotojų.

Viešosios nuomonės apklausa, kurios rezultatus sekmadienį paskelbė laikraštis „Bild am Sonntag“, rodo, kad vokiečių rinkėjai taip pat skeptiškai žiūri į griežtas sankcijas Rusijai dėl Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio užėmimo.

Tik vienas iš penkių respondentų nurodė pritariantis sankcijoms prieš Rusiją, kurių Europos Sąjunga grasino imtis po sekmadienio referendumo Kryme dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos. Remiantis viešosios nuomonės tyrimo agentūros „Emnid“ apklausa, 42 proc. respondentų pasisako už „diplomatišką“ reakciją, o 27 proc. mano, jog Vakarams derėtų pripažinti referendumo rezultatus.

Aiški dauguma - 57 proc. apklausos dalyvių - nurodė, jog nuogąstauja, kad dėl įtampos santykiuose su Rusija, kuri tiekia Vokietijai trečdalį jai reikalingų dujų ir naftos, gali nukentėti šalies darbo rinka ir sulėtėti ekonomikos augimas.

Vienas iš trijų respondentų mano, kad Vokietijai derėtų atidėti priimtą sprendimą iki 2022 metų uždaryti visas savo atomines jėgaines, kad būtų sumažinta energetinė priklausomybė nuo Rusijos. Tokiam žingsniui nepritartų 59 proc. respondentų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"