TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

E.S. – Europa, Susivienyk.

2014 05 29 11:00
AFP/Scanpix nuotrauka

Moksleiviai, kuriems įdomi Europos Sąjungos (ES) diplomatija, vidaus reikalai, įvairūs ES šalyse vykstantys politiniai ir ekonominiai procesai, kovo mėnesį dalyvavo Vilniuje vykusioje projekto „My Europe“ sesijoje.

Moksleiviai lankėsi taip pat ir projekto informacinio rėmėjo – dienraščio „Lietuvos žinios“ – redakcijoje, kur domėjosi kasdieniu žurnalistų darbu, straipsnių rašymo subtilybėmis. Projekto pabaigoje jie rašė esė apie tai, kokią jie įsivaizduoja Europą 2030 metais.

Konkurso komisija, kurią sudarė Vokietijos organizacijos „Frankfurter Zukunftsrat“, Vilniaus miesto savivaldybės, AB „Litgrid“ ir „Lietuvos žinių“ atstovai išrinko geriausius rašinius. Keturių laureatų tekstus pristatome portalo lzinios.lt skaitytojų dėmesiui.

III vieta. Silvija Kalinauskaitė, E.S. – Europa, Susivienyk.

***

Paprašyta išpranašauti Europos ateitį 2030 metais, pagalvojau: „O varge, net nežinau, ką planuoju veikti kitą šeštadienį!“. Įsivaizduoti tokios plačios ir įvairiapusiškos bendruomenės ateitį, be jokios abejonės, yra didelis iššūkis, ypač šiame sparčiai besikeičiančiame pasaulyje. Tikiu, jog atsakymas į klausimą slypi praeities pamokose ir šiandienos iššūkiuose. Štai kodėl, stengdamasi įsivaizduoti, kokia bus Europa po kiek mažiau nei dvidešimties metų, turėjau ieškoti priežasčių, padėjusių mums tapti jėga, kuria esame šiandien, ir grįžti į pačią sąjungos pradžią.

Europos Sąjunga pradėta kaip ekonominis ir politinis susivienijimas 1950m., pasirašius Europos anglių ir plieno bendrijos sutartį. Po netekčių ir pražūtingų padarinių, kuriuos sukėlė Antrasis Pasaulinis karas, tai buvo laikas, kai Europa pagaliau suvokė, jog vienybė yra taikos, bendradarbiavimo ir laisvės šerdis. Nuo to laiko mūsų regionas išgyveno Šaltąjį karą, Geležinės uždangos griūtį, sovietinių tautų išsivadavimą, visai neseniai, ir ekonominę krizę, kurios atgarsiai vis dar pastebimi ir šiandien. Paskutinis šimtmetis nepagailėjo išbandymų ne tik žemyno tautoms, bet ir Europai, kaip bendruomenei. Nepaisant to, iš šešių bendriją sukūrusių valstybių Europos Sąjunga išaugo į 28 valstybių susivienijimą, tapdama vienu galingiausių politinių balsų visame pasaulyje. Nepaneigiama, jog kartu su jėga ateina ir atsakomybė. Atsiskleidžiant naujoms žemyno saugumo, politinio ir ekonominio stabilumo problemoms, Europos vienybė išbandoma dar kartą, tačiau naujų iššūkių akistatoje Europa neatrodo tokia, kokia buvo anksčiau. Rodos, jog euroskepticizmas pradeda imti viršų, atskleisdamas gilesnę problemą – Europos tapatybės žlugimą. Vis dar esti daug žmonių, nepriskiriančių savęs europiečiams. Kai kurie net ėmė abejoti, ar Europos Sąjunga išliks daugiau nei dvidešimčiai metų. Kas atsitiko? Ar pasikeitė mūsų principai bei vertybės? Ar mes pamiršome savo atsakomybę puoselėti visa tai, ką kūrėme visus sąjungos gyvavimo metus?

Politinės ir ekonominės temos visuomet buvo Europos Sąjungos prioritetas. Jos įkūrėjai tikėjo, jog bendra rinka, laisvas žmonių ir prekių judėjimas užtikrins taiką ir vienybę. Ekonominiai ir valstybiniai interesai buvo mus sujungusi jėga. Nėra jokios abejonės, jog vidaus rinka, diplomatinių santykių formavimas yra pagrindinis bet kurios gyvuojančios sąjungos tikslas dėl akivaizdžios praktinės naudos, kurią suteikia šalims narėms. Nacionalinių interesų dominavimas iškelia svarbų klausimą – ar šalys stos bei liks Europos Sąjungoje dėl bendros gerovės? Ir tai, mano nuomone, - Europos identiteto klausimas.

Žinoma, Vokietija ar bet kuri kita Europos Sąjungos šalis neturi tiesioginės naudos, pavyzdžiui, prisidėdama prie Graikijos skolų apmokėjimo, tačiau ši pagalba ir yra tai, kas įkūnija ir formuoja Europos tapatybę. Savitarpio parama ne vien klestėjimo, bet ir nuosmukio laikotarpiu. Aš tikiuosi, jog žmonės priims tai ne kaip priežastį būti euroskeptiškiems, bet indelį į bendrą gerovę - ne tik politinę, ekonominę, bet ir kultūrinę.

Kultūrinis ryšys yra svarbi Europos tapatybės dalis. Vis dėlto, euroskeptikai tiki, jog įsiliejimas į daugiakultūrinę bendruomenę yra grėsmė jų nacionaliniam paveldui. Būtent šis pavojus stabdo juos visiškai adaptuotis Europos Sąjungos bendruomenėje. Manau, jog baimė prarasti savo tautinį savitumą yra visiškai priešinga tam, kas turėtų formuoti bendrą Europos identitetą. Kultūrinis visapusiškumas yra paskata suartėjimui ne atskirčiai. Įvairialypumas daro Europą ypatingą. Gerbdami išskirtinumą mes galime pažinti skirtingus kelius, kurie veda į vieną tikslą – vienybę ir gerovę. Tai, mano manymu, yra pagrindinis ES tikslas. Sąjunga buvo sukurta europiečių ir dėl jų, atsižvelgiant į Europos svajones, idėjas ir vertybes nesvarbu, kokios jie buvo tautybės. Štai kodėl sakau, jog Europos ateitis, pirmiausia, yra kiekvieno iš mūsų ateitis. Pradedant nykti valstybių sienoms yra be galo svarbu suvokti, jog mes esame vienos bendruomenės dalis, priklausome platesniam tautiškumo suvokimui – Europos Sąjungai. Nors branginame skirtingas tradicijas, kalbas, pažiūras, tačiau turime bendrą ateitį ir bendrą identitetą.

Europiečio identitetas gali būti formuojamas tik pasitelkiant švietimą ir kultūrą. Skatinant tokį švietimą, kuris paaiškina Europos Sąjungos principus, veiklą ir žmogaus teises joje. Jokia bendra valiuta ar ekonominė rinka negali suvienyti žmonių taip, kaip kultūros ir tautinio paveldo mainai, bendra vertybių bei tikslų skalė, vieningas gerovės troškimas.

Visi esame tos pačios dėlionės dalys – neišvengiamai susietos ir neatskiriamos, stipriausios, kai esame sujungtos drauge. Mes turime atminti kertinį ES pamatą – „Susivienijusi įvairovėje”. Kultūriniai, politiniai skirtumai yra mūsų stiprybė. Įvairovė verčia mus prieštarauti, ieškoti kompromisų ir pasiekti geriausius sprendimus. Įvairialypumas ir vienybė neturėtų būti pretekstas skepticizmui. Tikiuosi, jog 2030m. visi galėsime išdidžiai kreiptis į vieni kitus, kaip europiečius. Jau esame susiję politiškai bei ekonomiškai, tačiau to negana stipriai bendruomenei. Bendrų tikslų siekis, pagarba skirtumams bei bendros gerovės kūrimas turi būti pagrindinė ateities užduotis. Mes jau esame sąjunga, bet ar iš tikrųjų esame vieningi? Tad tariu – Europa, Susivienyk!

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"