TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Egiptas prie prarajos krašto

2013 08 16 6:00
Egiptiečiai aprauda žuvusiuosius. AFP/Scanpix nuotrauka

Diena, kai Egipto saugumo pajėgos ėmė griauti stovyklas, kuriose buvo įsikūrę protestuojantys nušalintojo prezidento Mohamedo Mursi šalininkai, tapo kruviniausia diena per kelis dešimtmečius ir beveik padalijo didžiausią arabų valstybę į dvi dalis. Egiptas atsidūrė prie prarajos krašto.

Egipto sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad kruvinąjį trečiadienį žuvo 345 žmonės, tarp jų - 43 policininkai. Tuo metu Musulmonų brolija toliau skelbia, kad gyvybės neteko per 2000 gyventojų, nes susirėmimai iš Kairo persimetė ir į kitus Egipto miestus. Tačiau nesvarbu, kiek būtų žuvusiųjų, pastarųjų dienų įvykiai išsklaidė paskutines viltis, kad kariškiai tesės savo pažadą laikytis demokratijos principų. Egipto armijos veiksmai tarsi pasuko laikrodį atgal ir grąžino šalį į pačius niūriausius laikus.

Egiptas suskaldytas ilgam

Karius remia labai didelė dalis gyventojų, pradedant Hosni Mubarako šalininkais ir baigiant koptais bei liberalais. Juos palaiko ir labai turtingos Persijos įlankos šalys. Šios valstybės jau pažadėjo beveik ties ekonominio bankroto riba atsidūrusio Egipto naujajai valdžiai skirti daugiau kaip 12 mlrd. dolerių. Tačiau trečiadienio smurtas išsklaidė bet kokias mintis apie galimą Egipto tautos vienybę. Milijonams egiptiečių kalbos apie demokratiją jau nieko nereiškia, nes net tie, kurie tikėjo demokratiškais prezidento rinkimais, vargu ar daugiau eis balsuoti. Juk demokratiškai išrinktas prezidentas buvo nuverstas, o jį stoję ginti šalininkai - išvaikyti. Trečiadienį panaudota prievarta visiškai suskaldė šalį, ir tam skilimui įveikti prireiks ilgų metų.

Daugumą žuvusiųjų sudaro M.Mursi ir jo Musulmonų brolijos šalininkai. Organizacijos lyderiai, tarp jų El-Erianas ir Mohamedas El-Beltagy, kurio 17-metė duktė taip pat žuvo Kaire, suimti. Tačiau gyvybės neteko ir nemažai valstybės saugumo pajėgų karių. Atsistatydino visame pasaulyje labai gerbiamas, nors pačiame Egipte - mažiau, viceprezidentas Mohammedas El-Baradei. Pats M.Mursi tebelaikomas namų arešto sąlygomis nežinomoje vietoje, jam pateikti kaltinimai "sąmoningu kalinių, karininkų ir kareivių žudymu" per tragiškus 2011 metų įvykius. Dabar nušalintasis prezidentas dar gali būti apkaltintas ir tuo, kad sukurstė savo šalininkus išeiti į gatves.

Klaidų padarė tiek vieni, tiek kiti. Vargu ar armija, kuri ryžosi nuversti demokratiškai išrinktą prezidentą, atsižvelgdama į didelės dalies egiptiečių norą, galėjo nesiimti priemonių prieš neketinančius trauktis M.Mursi šalininkus. Pasakius A, reikėjo tarti ir B. Nestabilumas Egipte didėjo, tad buvo tik laiko klausimas, kada tarp abiejų šalių būtų prasidėję kruvini susirėmimai. Jie galėjo net peraugti į pilietinį karą, o tai būtų pareikalavę nepalyginti daugiau aukų. Todėl pasitelkdami jėgą kariškiai ir ryžosi įvesti šalyje tvarką.

Musulmonų brolija irgi padarė klaidų. Ji taip įtikėjo savo pergale, kad ėmė sukti valstybę islamizmo link, nors didelė tautos dalis nebuvo ir nėra linkusi tam pritarti. Brolijai verčiau reikėjo paisyti tos "pseudodemokratijos", kurią būtų leidusi palaikyti ir kariuomenė. Dabar liko du keliai - arba armija visiškai sunaikins brolius musulmonus pačiomis žiauriausiomis priemonėmis, arba po kurio laiko islamo fundamentalistai vėl atgims ir, perėmę valdžią į savo rankas, ims doroti savo priešus. To nenorėtų nei beveik pusė Egipto, nei juo labiau Vakarai, taip ir nesiryžę M.Mursi nušalinimą pavadinti kariniu perversmu.

Išeities nesiūlantis smerkimas

Vakarai puolė smerkti kruvinus įvykius Egipte, teigdami, jog "prievarta nėra sprendimas". Apie tai kalbėjo ir JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry, ir Europos Sąjungos užsienio reikalų komisarė Catherine Ashton. Dar toliau nuėjo Turkijos ministras pirmininkas Recepas Tayyipas Erdoganas - jis pareiškė, kad stovyklas aikštėse įsirengusių M.Mursi šalininkų išvaikymas buvo paverstas žudynėmis. Kitos valstybės, išgrindusios kelią tokiai prievartai, liko nuošalyje. Šiaip ar taip, visi tie skambūs žodžiai nesuteiks Egiptui ramybės. Blogiausia, kad šalis visiškai suskilo, o į dvi stovyklas pasidaliję gyventojai jaučia didelę neapykantą vieni kitiems. Egipto ekonomika rieda į pražūtį, tad valstybei dar gresia tarptautinė izoliacija. Aišku, susitaikymo, bent jau artimiausiu metu, nelaukiama, o kraujo bus pralieta daug. Ir nesvarbu, kas tai padarys - ar tvarką bandanti įvesti kariuomenė, ar pasiduoti nelinkę ir keršyti pasirengę islamistai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"