TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Egipte nėra pilietinės tautos ir atsakomybės

2012 12 03 6:00
Egipto ūkis nebegali išlaikyti milijonų gyventojų, nelabai pratusių dirbti, bet pratusių gerai valgyti./Reuters/Scanpix nuotrauka

Egiptas jau dabar yra "žlugusi valstybė", tiesiog tas faktas kol kas neturi patvirtinimo televizijos vaizdais. Kad ir kaip baigtųsi "islamistų" ir "liberalų" priešstata, ji tėra eilinis laiptelis žemyn į šalies sulaukėjimą.  

Praėjusią savaitę Egipte paaštrėjo kovos tarp religinės ir pasaulietinės valstybės šalininkų. Islamistų remiamas prezidentas Mohamedas Mursi prisiskyrė sau diktatoriškus įgaliojimus; konstitucinė komisija patvirtino islamo teise - šariatu - grindžiamos Konstitucijos projektą; priešingoms politinėms jėgoms atstovaujantis Konstitucinis Teismas atidėjo posėdį dėl tos komisijos teisėtumo; M. Mursi paragino egiptiečius gruodžio 15 dieną dalyvauti referendume dėl naujosios Konstitucijos.

Nuosaiki šariato atmaina

Egipto Arabų Respublika be Konstitucijos gyvena nuo 2011 metų pavasario. Faktiškai valdžios teisėtumą apibrėžia nuolat kintanti pusiausvyra tarp politinių jėgų: revoliucinės gatvės, kariškių, teismų sistemos, islamistų ir liberalų. Veikianti Konstitucija reikalinga tam, kad suteiktų valstybės gyvenimui stabilesnes sąlygas.

Ir ankstesnėje Konstitucijoje buvo formulė, kad šariato principai yra pagrindinis teisės šaltinis. Tačiau tada ji buvo veikiau deklaratyvaus pobūdžio. Dabartinėje redakcijoje ta formulė sukonkretinta: tuos principus dabar aiškins Kairo musulmonų universitetas "Al Azhar" ir jo mečetė. Universitetas yra autoritetingas visame arabų pasaulyje, tad jo teisinės ištarmės bus svarbios visame regione. "Al Azhar" teologai laikosi toms platumoms palyginti nuosaikių pažiūrų, tad tikėtina, kad ir jų išaiškinimai nebus labai radikalūs.

Tačiau taip už teisėkūros ribų paliekama gausi Egipto krikščionių koptų bendruomenė, o jie sudaro apie dešimtadalį šalies gyventojų.

Po revoliucijos netapo geriau

Per beveik dvejus metus, prabėgusius nuo Egipto revoliucijos, šalyje gyvenimas tapo nebent įdomesnis, tačiau kažin ar bent kiek sotesnis. Ir anksčiau tvarkos nebuvo per daug, tačiau dabar jau rimtai stringa komunalinis ūkis, viešasis transportas, elektros tiekimas. Gauta Tarptautinio valiutos fondo paskola keliems mėnesiams palengvins viešųjų finansų būklę, tačiau krašto ūkis nerodo klestėjimo ženklų. Kapitalas mėgsta ramybę, o šios šalyje trūksta.

Ta santykinai bekraujė Egipto revoliucija turėjo kompromisinį pobūdį: islamistai gavo ne valdžią, o tik valdžios; svarbūs galios svertai liko kariškių ir teisėjų rankose. Toliau prastėjant ūkio būklei to kompromiso galimybės išsisems. Regiono šalys istoriškai žino tik dvi stabilias politines būsenas: arba chaosas, arba diktatūra. Europos demokratų džiaugsmai dėl liberalios demokratijos plėtros Egipte buvo kiek per ankstyvi.

Kol kas šalyje yra netvirta pusiausvyra tarp islamistinių ir pasaulietinių jėgų. Sąlygiškai šias puses atitinkamai galima būtų vadinti "kraugerių" ir "vagių" partijomis. Jų jėgos yra apylygės, ir galutinė kurios nors pergalė įmanoma tik po plataus masto pilietinio karo, tad paskelbtasis gruodžio 15 dienos referendumas dėl Konstitucijos nedaug ką ir keičia.

Duona mainais į paklusnumą

Egiptas jau dabar yra "žlugusi valstybė", tiesiog tas faktas kol kas neturi patvirtinimo televizijos vaizdais. Kad ir kaip baigtųsi ši konkreti "islamistų" ir "liberalų" priešstata, ji tėra dar vienas laiptelis žemyn į šalies sulaukėjimą. Didesnė problema nei nebrandi politinė klasė yra nebrandi šalies visuomenė.

Per keturiasdešimt metų diktatoriai Anvaras Sadatas ir Hosni Mubarakas maisto ir komunalinėmis subsidijomis sunaikino ir šalies mitybos nepriklausomybę, ir pilietiškumo jausmą. Taip, Egipte beveik ketvirtis žmonių gyvena mažiau nei už du dolerius per dieną. Tačiau subsidijuojamas paplotis kainuoja maždaug vieną JAV centą. Egiptas yra tarp didžiausių grūdų importuotojų pasaulyje. Ženkli tų grūdų dalis dėl įprastos šaliai korupcijos atsiduria rinkoje, todėl auginti maisto produktus vidaus vartojimui tampa nenaudinga. Faraonų laikais valdžia Egipte buvo reikalinga, kad organizuotų maisto auginimą drėkinamosios žemdirbystės sąlygomis, o dabar ji atlieka atvirkštinę funkciją: naikina šalies žemės ūkį.

Vyriausybė, kuri mėgins panaikinti tas subsidijas, bus nušluota minios, nesvarbu, ar ji būtų "liberalų", ar "islamistų". Egipte nėra pilietinės tautos, kuri imtųsi atsakomybės už savo pačios likimą.

Tačiau šalies finansai nebepaveža tokių socialinių įsipareigojimų. Nors gimstamumas iš lėto mažėja, dabar daugiau kaip pusė egiptiečių yra jaunesni nei 20 metų. Jie gimdys savo vaikus. Demografai skaičiuoja, kad 2050 metais Egipte gyventojų padaugės nuo 85 iki 140 milijonų. Tai jau planetiniai skaičiai. Tokio nelabai dirbančių, tačiau įpratusių sočiai valgyti (maždaug ketvirtadalis egiptiečių turi antsvorį) skaičiaus niekas nepajėgs išlaikyti.

Revoliucingas išsilavinęs jaunimas

Egipte yra apie 10 mln. 18-24 metų jaunuolių. H.Mubarako diktatūra daug dėmesio skyrė švietimo pažangai ir dabar keli milijonai jaunų žmonių turi aukštąjį išsilavinimą. Kokia to išsilavinimo kokybė - atskira kalba. Tačiau ta švietimo sistema bent išmokė juos žiūrėti televizorių, naudotis mobiliuoju telefonu, "Facebook" socialiniu tinklu ir, svarbiausia, - suformavo aukštus to jaunimo lūkesčius. Dirbti už du dolerius per dieną jie neketina, o geriau mokamo darbo tokiam čiabuvių intelektualų skaičiui nėra. Socialiniai liftai įstrigę. Padėtis šiek tiek primena carinės Rusijos gyvavimo paskutinius metus, kai iš rusų prastuomenės kilęs prasilavinęs ir ambicingas jaunimas (ir tokie pat skriaudžiamos etnokonfesinės grupės atstovai) pasirinko bolševikinės kovos kelią.

Su pataisomis dėl pasikeitusios epochos toks pat pasirinkimas laukia ir Egipto jaunimo. Rinktis jis gali tarp sąlyginių "liberalų" ir tokių pat "islamistų". Tačiau sugedusioje visuomenėje bet kuris iš tų pasirinkimų turės brutalią formą. Pasauliui lieka tik su užuojauta stebėti mūsų civilizacijos lopšio raidą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"