TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Egiptiečiai renka prezidentui paklusiantį parlamentą

2015 10 20 6:00
Prie balsadėžių egiptiečiai keliavo ypač vangiai. AFP/Scanpix nuotrauka

Nuo 2012 metų be parlamento gyvenęs Egiptas pagaliau pradėjo rinkti naujus įstatymų leidėjus. Oficialiai Atstovų Rūmams turėtų būti suteikta daugiau galių nei anksčiau. Dauguma kandidatuojančių partijų tvirtai remia prezidentą Abdelą Fattahą al-Sisi, taigi būsimasis parlamentas bus tik dar vienas valdymo įrankis jo valioje.

Egipte rinkimų apylinkės darbą pradėjo sekmadienį. Balsavimas vyks dviem etapais ir baigsis gruodžio 2 dieną.

Atstovų Rūmus, arba žemesniuosius parlamento rūmus, sudarys 598 nariai. Dauguma jų bus išrinkti kaip nepriklausomi kandidatai, dalis – kaip partijų nariai, o 28 paskirs pats prezidentas. Parlamento Egipte nebuvo nuo 2012 metų, kai Aukščiausiasis Konstitucinis Teismas paleido žemuosius rūmus, išrinktus prieš metus. Šiuo metu, kol bus prisaikdintas naujas parlamentas, įstatymų leidimo galios priklauso A. F. al-Sisi.

Nusiteikę apatiškai

Politikos ekspertų teigimu, šis balsavimas bus naudingas tik tuo, kad rinkėjų aktyvumas parodys, koks iš tiesų populiarus yra A. F. al-Sisi. Kai pernai buvo išrinktas prezidentu, jis įgijo kone kultinį statusą.

Sekmadienį egiptiečiai prie balsadėžių keliavo ypač vangiai. Per pastaruosius ketverius metus, nuo 2011-ųjų sukilimo, jie jau daugybę kartų sąžiningai atlikinėjo šią pilietinę pareigą ir dabar paprasčiausiai nebemato prasmės. Revoliuciją įkvėpęs tikėjimas, kad šalyje gali įsigalėti demokratija, sparčiai blėsta. Prie to smarkiai prisidėjo prezidentas, uždraudęs Musulmonų brolijos veiklą ir įkalinęs bei mirties bausme nubaudęs šimtus jam prieštaravusių politinių aktyvistų. Ypač ryškus jaunimo abejingumas rinkimams. Jauni egiptiečiai labai nepatenkinti prezidentu, jo politika, jam paklūstančia vyriausybe ir visu valstybės valdymo aparatu. Revoliucijos simboliams atsidūrus už grotų, jie nejaučia jokio noro balsuoti tam, kad ir toliau išliktų esama padėtis, o prezidento galios net dar labiau sustiprėtų.

Tačiau kitokių rezultatų beveik niekas nesitiki. Dauguma iš 5 tūkst. su viršum kandidatų tvirtai remia A. F. al-Sisi. Nors daug pretendentų į įstatymų leidėjus rinkimuose dalyvauja kaip nepriklausomi kandidatai, tikimasi, kad vėliau jie prisidės prie balsavimą laimėsiančios partijų koalicijos. Tikėtina, jog daugiausia vietų Atstovų Rūmuose turės koalicija, pasivadinusi „Už Egipto meilę“. Dar viena prezidentui lojali koalicija „Egiptiečių frontas“, kuriam vadovauja buvusio prezidento Hosni Mubarako valdymo metais premjero pareigas ėjęs Ahmedas Shafiqas, taip pat turėtų gauti nemažai vietų parlamento žemuosiuose rūmuose. Uždraudus Musulmonų broliją, vienintelė rinkimuose dalyvaujanti salafitų partija „Al-Nour“ atvirai reiškia prielankumą A. F. al-Sisi. O keli kairiosios pakraipos ar pasaulietiški kandidatai beveik neturi šansų patekti į parlamentą.

Daugiau galių

Naujos sudėties įstatymų leidybos institucija oficialiai turės daugiau įtakos valstybės politikoje ir sudarinėjant biudžetą nei anksčiau. Parlamentas taip pat galės vetuoti bet kurią prezidento paskirto ministro pirmininko kandidatūrą ir dviejų trečdalių dauguma pareikšti nepasitikėjimą A. F. al-Sisi. Kadangi parlamente nebus veiksmingos opozicijos, iš tikrųjų prezidentas galės nesijaudinti dėl kokių nors nepatogumų, kuriuos jam galėtų sukelti parlamentarai. Įstatymų leidėjai jam greičiausiai tik padės įtvirtinti savo valdžią.

Šiuo metu situacijos Egipte tikrai negalima pavadinti politiškai aktyvia: neegzistuoja jokia rimtesnė opozicija, o dauguma gyventojų, nusivylę esama padėtimi, tiesiog nustojo domėtis valstybės valdymo reikalais. Ši padėtis labai skiriasi nuo buvusios per pirmuosius rinkimus po revoliucijos 2011-ųjų pabaigoje. Situacija šalyje darosi vis sudėtingesnė ir pavojingesnė dėl džihadistinei „Islamo valstybei“ ištikimų kovotojų veiklos. Tarptautinės žmogaus teises ginančios organizacijos nuolat kritikuoja valstybę dėl išraiškos laisvės bei teisės į susirinkimus suvaržymo ir dėl susidorojimo su gyventojais, nusiteikusiais prieš prezidentą.

Labai tikėtina, kad net šešias savaites truksiančio rinkimų proceso rezultatas bus prezidentui paklusnus parlamentas, turintis itin mažai tikros politinės galios.

BBC, AFP, BNS, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"