TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Egiptiečiai rinkosi iš stabilumo ir laisvės

2014 05 28 6:00
Musulmonų brolijos, kurios simbolis vaizduojamas protestuotojo vėliavoje, nariai boikotavo rinkimus. Reuters/Scanpix nuotraukos

Pirmadienį ir antradienį Egipto gyventojai balsavo šalies prezidento rinkimuose. Daugiau kaip 53 mln. žmonių galėjo rinktis iš dviejų kandidatų. Vienas siūlosi įvesti Egipte tvarką ir stabilumą, tačiau vadovaujasi ne itin demokratiniais principais, kitas žada dovanoti šaliai tikrą demokratiją ir užtikrinti visas gyventojų teises.

Antradienis Egipte buvo paskelbtas nedarbo diena, kad visi rinkėjai turėtų galimybę pareikšti savo valią rinkimuose. Šalyje buvo įrengta per 25 tūkst. balsavimo apylinkių. Rinkimus prižiūrėjo maždaug 16 tūkst. stebėtojų. Daugiau kaip 180 tūkst. karių ir dar apie 70 tūkst. policijos pareigūnų budėjo prie balsavimo apylinkių bei valstybinių įstaigų pastatų. Rinkimų organizatoriai kruopščiai rūpinosi, kad balsavimas praeitų be priekaištų, o naujasis prezidentas būtų pripažintas visiškai teisėtu Egipto lyderiu.

Favoritas aiškus

Rinkimų favoritas – 59 metų buvęs Egipto kariuomenės vadas generolas Abdel Fattahas al Sisi. Praėjusių metų liepą jis nuvertė pirmąjį demokratiškai išrinktą musulmoniškų pažiūrų prezidentą Mohamedą Mursi. Šiuo metu buvęs šalies vadovas laukia teismo nuosprendžio, jis kaltinamas smurto kurstymu Egipte.

Netrukus po perversmo A. F. al Sisi uždraudė Musulmonų brolijos, tarptautinės islamistų organizacijos, kuriai priklausė M. Mursi, veiklą. Po šių įvykių šalyje prasidėjo kruviniausi neramumai nuo XXI amžiaus pradžios. Musulmonų brolijos nariai ir šalininkai išėjo į gatves. A. F. al Sisi įsakymu kariai žiauriai susidorojo su sukilėliais. Šimtai brolijos ir M. Mursi šalininkų buvo nuteisti myriop.

Nors Abdel Fattaho al Sisi (pavaizduotas plakate) valdymo būdas autokratinis, Egipte gausu jo rėmėjų.

Oficialiai uždraustos ir nebeveikiančios Musulmonų brolijos nariai, taip pat demokratines vertybes ginantis jaunimas boikotuoja rinkimus. Jie baiminasi, kad pergalę iškovojęs A. F. al Sisi taps dar vienu nevaldomu šalies diktatoriumi. Nors oponentai negaili kritikos, visos prognozės rodo, jog patyręs kariškis lengvai laimės rinkimus.

Vienintelis kandidatas, galintis įveikti A. F. al Sisi, yra kairiųjų pažiūrų politikas Hamdeenas Sabbahi. Jis siūlo civilio kandidato alternatyvą kariškių valdžiai. H. Sabbahi ketina kovoti su korupcija ir politikų nekompetencija, gerbti pilietines kiekvieno egiptiečio teises. Jo komanda viliasi, kad karininkų savivale nepatenkinti jauni rinkėjai balsuos už laisvę ir demokratiją žadantį kandidatą.

Tačiau H. Sabbahi, kaip ir A. F. al Sisi, nenusiteikęs daryti jokių nuolaidų Musulmonų brolijai. Jis oficialiai paskelbė, kad nepaisys rinkimų rezultatų ir toliau laikys organizaciją neteisėta.

Stabili autokratija patrauklesnė

Egiptiečiai vadina balsavimą savitu referendumu, kuriame šalies gyventojams teks rinktis arba stabilumą, kurį siūlo autokratiškasis A. F. al Sisi, arba H. Sabbahi žadamą laisvę. Vis dėlto didžioji dalis visų 53 mln. rinkėjų, regis, pasisako už stabilią autokratiją.

Po 2011 metų sukilimo, per kurį egiptiečiai nuvertė tris dešimtmečius šalį valdžiusį diktatorių Hosni Mubaraką, taika ir ramybė Egipte įsivyravo neilgam. Išrinktas naujasis prezidentas M. Mursi nesugebėjo suvienyti valstybės, veikiau tik dar labiau ją suskaldė. Kai valdžią perėmė kariniai Egipto lyderiai su A. F. al Sisi priešakyje, padėtis šalyje nepasikeitė. Neramumų daugėjo, ekonomika ir toliau smuko.

Antradienį, kuris buvo paskelbtas nedarbo diena, rinkėjai balsavo aktyviai.

A. F. al Sisi tikisi, kad gyventojų demokratiniuose rinkimuose parodyta parama padės jam įteisinti savo valdžią. Įsitvirtinęs kaip autoritetą turintis lyderis, A. F. Al Sisi žada atgaivinti šalies ekonomiką ir atkurti žmonių trokštamą taiką. Analitikų teigimu, nesėkmingą laikotarpį išgyvenantys egiptiečiai nori būtent tvirto prezidento - tokio, kuris susidorotų su jo laukiančia užduotimi.

Pats A. F. al Sisi atvirai nesiūlo egiptiečiams didelių laisvių. Buvęs kariuomenės vadas yra sakęs, kad prireiks bent 20 metų, kol Egipte įsitvirtins tikra demokratija. Jis taip pat ne kartą pabrėžė, jog netoleruos šalies ekonomikai žalingų masinių protestų, be to, žadėjo galutinai susidoroti su Musulmonų brolija, kuri generolo įsakymu buvo uždrausta praėjusių metų rugsėjį.

Daugiau kaip 300 tūkst. užsienyje gyvenančių egiptiečių pareiškė savo valią per išankstinį balsavimą. Net 94 proc. jų palaikė A. F. al Sisi. Taigi didelės intrigos, atrodo, nebus ir suskaičiavus balsus visose rinkimų apylinkėse.

Jei rinkimų rezultatai bus pripažinti teisėtais, naujasis prezidentas darbą pradės birželį arba liepą. Dar šiais metais Egipte numatyti ir parlamento rinkimai.

Parengė GABIJA LUKŠAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"