TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Egiptui gresia žlugimas

2013 02 01 6:05
Trečiadienį nuvykęs į Berlyną M.Mursi prašė Angelos Merkel paramos. Tačiau kol Egipte neramu, apie finansinę paramą vokiečiai nelinkę kalbėti. /AFP/Scanpix nuotraukos

Egipte vėl prasidėjus neramumams ir prievartai, valstybė atsidūrė ant žlugimo slenksčio. Be to, tai gali paskatinti kariškius vėl imtis politikos ir taip užtikrinti šalyje tvarką.

Kol kariškiai Egipte dar tik nori grįžti į politinę sceną pasinaudodami praėjusią savaitę vėl prasidėjusiais neramumais, per kuriuos jau žuvo per 50 žmonių, šalyje vyraujantis chaosas jau smogė didžiulį smūgį valstybės ekonomikai, kuri pastaruosius dvejus metus ir taip vos kvėpavo. "Jei konfliktas tarp įvairių politinių jėgų užsitęs, tai gali baigtis valstybės žlugimu ir sukelti pavojų būsimoms kartoms", - įspėjo net Egipto gynybos ministras Abdelis Fattah El Sisi. Toks pavojus visiškai realus, nes šalį apima vis didesnis chaosas, trijuose miestuose įvesta nepaprastoji padėtis. Dėl nesiliaujančių susirėmimų tarp policijos ir protestuotojų Kaire JAV ambasada jau sustabdė savo darbą Egipte.

Neliko investuotojų ir turistų

Nuo to laiko, kai buvo nuverstas 30 metų trukęs autoritarinis režimas, Egipto ekonomika jau dvejus metus balansuoja ant žlugimo ribos. Šalį valdant Hosni Mubarakui Egiptas gaudavo daug finansinių injekcijų iš Vakarų. Jungtinės Valstijos jam skyrė didelę finansinę paramą vien už tai, kad jis santūriai laikėsi Izraelio atžvilgiu. Tačiau jei apie lojalumą Izraeliui imtų kalbėti dabartinis prezidentas Mohamedas Mursi, šalininkai nuo jo nusigręžtų.

Nesiliaujantys neramumai atbaidė investuotojus ir turistus bei išsekino šalies finansų atsargas. Egiptui liko tik apie 15 mlrd. dolerių užsienio valiuta, tokios sumos užteks tik trims mėnesiams būtiniausioms prekėms importuoti. Tiesa, Egiptas turi dideles angliavandenilių atsargas, kurias gali imti pardavinėti esant būtinybei, tačiau vargu ar jų eksportas atstos tą sumą, kuri būtų gauta iš investuotojų.

Pasitikėjimas Egipto valdžia pakirstas ir bijoma, kad neramumai gali užsitęsti. Toks nestabilumas toliau žlugdys ekonomiką, nes M.Mursi stengsis manevruoti tarp opozicijos ir rėmėjų. Egipto politikai siekia, kad jau kitą savaitę būtų atnaujintos seniai atidėliojamos derybos su Tarptautiniu valiutos fondu dėl 4,8 mlrd. dolerių paskolos. Tačiau prieš suteikdamas ilgalaikė paskolą TVF gali iškelti tam tikras sąlygas ir pareikalauti Egipto valdžią imtis nepopuliarių priemonių, tokių kaip mokesčių padidinimas ir subsidijų sumažinimas energetikai.

Vis tik norėdamas, kad politikai paspartintų šias derybas generolas A.F.El Sisi ir padarė savo plačiai nuskambėjusį pareiškimą apie žlungančią valstybę. Armija tebėra viena iš nedaugelio institucijų šalyje, kuri dar turi pakankamai įtakos, kad įtikintų islamistus ir jų pasaulietiškai nusiteikusius oponentus susėsti prie bendro stalo.

Neramumai veda į aklavietę

Ėmus didėti šalį valdančių "Brolių musulmonų" nepopuliarumui, Egipto gatvėse vėl prasidėjo neramumai. Islamistais jau mažiau žavisi ir tie šalies gyventojai, kurie šią H.Mubarako laikais uždraustą organizaciją laikė šalies gelbėtoja ir vadino politine atrama. Dar didesnį nepasitenkinimą sukėlė sekmadienį priimtas prezidento M.Mursi sprendimas įvesti komendanto valandą Suece, Port-Saide (kuriame jau atvirai reikalaujama nuversti M.Mursi), ir netoli nuo jo esančiame Ismailo mieste. Jau pirmadienio vakarą, norėdami pademonstruoti panieką tokiam šalies vadovo nutarimui, šių miestų gyventojai pasipylė į gatves ir ėmė dainuoti, šokti bei žaisti futbolą, tai rodydami, jog nė neketina laikytis komendanto valandos. Susidarius tokiai tokiai padėčiai generolas A.F. El Sisi pažadėjo, kad kariuomenė apsaugos Sueco kanalą, kuris šiuo metu yra pagrindinis užsienio valiutos šaltinis, nes turizmas, kuris anksčiau atnešdavo Egiptui 50 proc. pajamų, praktiškai sužlugdytas.

Nors amerikiečiai nesiryžta garsiai kritikuoti M.Mursi už jo sprendimus, Vašingtonas užėmė atsargią poziciją ir neskuba skirti Egiptui 500 mln. dolerių kaip finansinę pagalbą. Valstybės departamentas tik paragino abi tarpusavyje kovojančias puses ieškoti galimybės dialogui. Tačiau kai šalis taip padalinta, mažai tikėtina. jog Egipto valdžiai pavyks priimti reikiamus sprendimus. "Traukinys jau važiuoja link bedugnės, o mes vis ginčijamės, kas turi būti jo mašinistas", - sako didžiausios Egipto privačios kompanijos "Citadel Capital" vadovas Ahmedas Heikalas.

"The Wall Street Journal, AP, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"