TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Eglučių ūkiai naikina miškus

2012 12 21 7:15
Parduoti paruoštos eglutės Šiaurės Vokietijoje. /AFP/Scanpix nuotrauka

Kalėdiniai medeliai - pelningas verslas, ir jis išstumia natūralų mišką. Dėl to susirūpinę aktyvistai ir politikai.

Vokietijos aplinkosaugininkai sukilo dėl to, kad vis didesni miškų plotai paverčiami kalėdinių eglučių medelynais, nes šie kur kas pelningesni negu paprastas miškas. Kai kurių žemių vietos valdžia ėmėsi pažaboti šią tendenciją, bet jau sulaukė kaltinimų, kad "kerta šimtmečių tradiciją".

"Šioje vietoje buvo miškas, - sako aplinkosaugos aktyvistas Matthiasas Scheidtas ir rodo kelias styrančių didesnių medelių grupes. - Dabar neberasi ilgesnio nei 5 km ruožo, kuris nebūtų monokultūrinis."

Tai vyksta ne tik Vokietijoje, bet ir Brazilijoje ar Indonezijoje - ten viską praryja cukranendrių arba palmių, iš kurių spaudžiamas aliejus, plantacijos.

Nuo 2007 metų sausio, kai Europą nusiaubė uraganas Kirilas, sunaikinęs apie 40 mln. medžių, daugelyje Vokietijos vietų tradicinis miškas nebeauginamas. Pavyzdžiui, Šiaurės Reino ir Vestfalijos žemėje daugelis miškininkų užsodino plotus spygliuočiais. Jie suarė dirvą, užtvėrė tvoras ir nupurškė medžius trąšomis bei pesticidais.

"Tai, kas daroma, neturi nieko bendra su mišku, - piktinasi Raineris Priggenas iš Žaliųjų partijos regioniniame Šiaurės Reino ir Vestfalijos parlamente. - Tai gryniausia žemės ūkio pramonė."

Centro kairiųjų vyriausybė, sudaryta iš socialdemokratų ir žaliųjų, nori sustabdyti tokios veiklos plitimą ir jau rengia atitinkamą įstatymą, tačiau išmintingai nusprendė palaukti, kol praeis šv. Kalėdos, kad niekam nesugadintų šventinės nuotaikos.

Kalėdiniai medeliai daugiausia auginami laukuose, kurie tinkami ir grūdinėms kultūroms. Tačiau ši pramonė vis labiau veržiasi į miško plotus. 2006 metais Šiaurės Reino ir Vestfalijos žemėje 1890 ha miško plotų buvo naudojama vien tik eglutėms auginti. Praūžus Kirilui, šių ūkių plotai padvigubėjo. Pernai beveik ketvirtadalis visų eglučių ūkių užėmė miško plotus. Tam yra rimta priežastis: vienas hektaras eglučių duoda nepalyginamai daugiau pelno nei vienas hektaras tradicinio miško. Apskaičiuota, kad pelnas iš hektaro eglučių siekia 6 tūkst. eurų per metus, o iš miško medžių - tik 200 eurų.

Stambiuose eglučių ūkiuose prie medelių jau prikabintos didelių prekybos centrų etiketės keliomis kalbomis, kur pateikiama pirkėjui patraukli informacija. Kilmės šalis - Danija, taip pat yra nuoroda - "tausojanti miškininkystė". Tai rodo, kad sodinukai atsivežti iš Skandinavijos, ir šis teiginys yra teisingas. Tačiau kritikams įtarimą kelia nuoroda į "tausojančią miškininkystę", nes jie baiminasi, kad pesticidai daro žalą kitiems augalams ir ardo miško paklotę. Trąšos bei pesticidai gali užteršti ir gruntinius vandenis. Vieno kenksmingo pesticido glifosato pėdsakų rasta šešiuose iš 30 vandens gręžinių miškuose, kai 2012 metais Aplinkos ministerija ten ėmė mėginius.

Šiaurės Reino ir Vestfalijos valdžia nori apriboti kalėdinių eglučių ūkių plėtrą, kaip tai jau padarė kitos keturios Vokietijos žemės. Ateityje norint sodinti eglutes miško plotuose reikės specialaus leidimo.

Opozicijos deputatai iš verslui labai palankios Laisvos demokratinės partijos teigia, kad valdžia nori "iškirsti šimtmečius gyvuojančią Kalėdų eglučių tradiciją". Tačiau valdančioji koalicija nusiteikusi ryžtingai - jau sausį keis įstatymą, kad pakeitimai įsigaliotų dar prieš naują eglučių sodinimo laikotarpį.

"Der Spiegel", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"