TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

EK: ES ir Ukrainos laisvosios prekybos sutartis turi įsigalioti 2016-siais

2015 04 28 16:06
 Jeanas-Claude'as Junckeris. Reuters/Scanpix nuotrauka

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris pareiškė, kad Europos Sąjungos ir Ukrainos laisvosios prekybos sutartis turėtų įsigalioti ateinančiais metais, nors vėl girdimi raginimai ją atidėti, rašo nepriklausomas Briuselio naujienų svetainė EUobserver.

J.-C.Junckeris pirmadienį žurnalistams Kijeve sakė, jog svarbu, kad prekybos susitarimas būtų visiškai įgyvendinamas nuo sausio 1 dienos, net jei „kažkas nori atidėti jos įsigaliojimą“.

„Nemanome, jog tai būtų protinga ar gera idėja. Ji (sutartis) jau buvo kartą atidėta, todėl jei toliau ją vis nukelsime, nukelsime ir nukelsime, niekuomet neprieisime prie pabaigos“, - sakė jis.

Susitarimas dėl tvirtos ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės ( Deep and Comprehensive Free Trade Area - DCFTA) skirtas perorientuoti Ukrainos eksportą iš Rusijos į ES ir atverti daugiau nei 40 mln. gyventojų turinčios Ukrainos rinką ES produktams.

Šis susitarimas taip pat turi simbolinę reikšmę po vadinamosios Maidano revoliucijos, nuvertusios buvusį režimą, kuris nusprendė nepasirašyti šio pakto.

Pernai Bendrijos valstybės atidėjo sutarties įsigaliojimą norėdamos nuraminti Rusiją, kuri tvirtina, kad ši prekybos sutartis pakenks jos ekonomikai, nes leis Ukrainai eksportuoti pigesnius europietiškus produktus į Rusiją, kurie bus pardavinėjami žemesnėmis kainomis nei vietos produkcija.

Maskva tebeprieštarauja šiai sutarčiai. Vokietija anksčiau šį mėnesį paragino J.-C.Junckerį pademonstruoti „maksimalų lankstumą“ dėl susitarimo įgyvendinimo, atsižvelgiant į Rusijos būgštavimus, o balandžio 20 dieną Europos Komisija atnaujino ES, Rusijos ir Ukrainos prekybos derybas.

DCFTA, kuri priderina Ukrainos įstatymus prie ES bendrosios rinkos taisyklių, taip pat laikoma svarbiu žingsniu Ukrainos kelyje į narystę Bendrijoje.

Kartu su J.-C.Junckeriu spaudos konferencijoje dalyvavęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pabrėžė: „Kuriame naują demokratinę valstybę su europiniais standartais, kuri greitu laiku taps ES nare“.

Visgi nei J.-C.Junckeris, nei Europos Vadovų Tarybos pirmininkas lenkas Donaldas Tuskas, kurio šalis pasisako už Ukrainos narystę ES, neišreiškė palaikymo P.Porošenkos siekiams.

Europos valstybė

Žurnalistų paklaustas, ar Ukraina yra „Europos valstybė“ - šis terminas pavartotas ES sutartyje apibrėžiant, kad Europos Sąjungos nare gali tapti bet kuri Europos valstybė - J.-C.Junckeris tepasakė, kad ji yra „europinės šeimos dalis“.

ES taip pat atmetė Ukrainos prašymą pagal ES misijos Gruzijoje modelį atsiųsti į šalį karinę misiją stebėti, kaip laikomasi paliaubų.

D.Tuskas sakė, kad pasiųs „vertinimo komandą“ pasiaiškinti galimybių išplėsti ES civilinę misiją, kuri darbą pradėjo praėjusiais metais ir prisideda prie Ukrainos vidaus saugumo pajėgų reformos.

„Suprantama, šiandien mes galime kalbėti tik apie civilinę, bet ne karinę misiją“, - pažymėjo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas.

J.-C.Junckeris pridūrė, kad Europos Komisija perveda Ukrainai dar vieną 250 mln. eurų makrofinansinės pagalbos išmoką ir pradeda trečią 1,8 mlrd. eurų vertės pagalbos priemonių etapą.

Jis taip pat pažadėjo, jog 70 mln. eurų bus skirta neveikiančiai Černobylio atominei elektrinei.

Šis ES viršūnių susitikimas, pirmasis Kijeve po Maidano revoliucijos, vyko suintensyvėjus susirėmimams tarp vyriausybės pajėgų ir prorusiškų separatistų.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai pirmadienį pranešė apie „daugybę paliaubų režimo pažeidimų“ Ukrainos pietryčiuose, daugiausia šaudymą šaulių ginklais ir minosvaidžiais, taip pat artilerijos ir minosvaidžių ugnį toliau į šiaurę. Situaciją jie apibūdino kaip „nestabilią“.

ES anksčiau vengdavo kalbėti apie „Rusijos pajėgas“ Ukrainoje, o Rusija tvirtino, kad jos pajėgų niekada ten nebuvo. Tačiau J.-C.Junckeris pirmadienį pasisakė apie „Rusijos agresiją šioje Europos dalyje“.

Tuo tarpu D.Tuskas pažymėjo: „Tikimės, kad Rusijos Federacija atsakingai vykdys savo įsipareigojimus – tai apima Rusijos ginkluotųjų pajėgų ir įrangos išvedimą.“

„Verta prisiminti, kad mūsų sankcijos ir varžomosios priemonės yra susietos su visišku Minsko susitarimų įgyvendinimu“, – pridūrė jis.

Šių metų vasarį Baltarusijos sostinėje Minske buvo pasirašytas 13 punktų paliaubų planas, kurį palaikė Prancūzija, Vokietija, Rusija ir Ukraina.

ES ekonominių sankcijų galiojimas Rusijai baigsis ateinančią liepą.

Nelengva palaikyti ES vienybę

ES lyderiai kovą susitarė pratęsti sankcijas šešiems mėnesiams, bet taip pat priimti teisinių sprendimų per birželį vyksiantį Bendrijos viršūnių susitikimą.

D.Tuskas pabrėžė, kad stiprėjant kritikai iš Rusijai palankių ES šalių, tokių kaip Kipras, Graikija ir Vengrija, palaikyti Bendrijos vienybę „nėra lengvas darbas“.

„Tikiuosi, kad birželį išliksime vieningi, reaguodami į tikėtiną blogą Ukrainos kaimynės elgesį“, – pridūrė jis.

Kalbėdama per tą pačią dieną Varšuvoje vykusį susitikimą su Lenkijos premjere Ewa Kopacz, Vokietijos kanclerė Angela Merkel sakė, kad ES kovą priėmė „aiškų politinį sprendimą“ susieti sankcijas su Minsko susitarimų įgyvendinimu.

Bet ji taip pat sakė dedanti viltis į viršūnių susitikimą birželį, pridūrusi: „Birželį susitelksime į šį klausimą ir, manau, nuspręsime dėl tokio sankcijų pratęsimo“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"