TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ekonomika ir aplinka ne-at-sie-ja-mos!

2011 09 21 0:00
J.Potočnikas: tokie vartotojai kaip tu ir aš gali priversti ekonomiką pasikeisti.
LŽ archyvo nuotrauka

Reikia drąsos ištarti, kad šios krizės metu ne visas pastangas dera skirti vien darbo vietoms kurti ir ekonomikai gaivinti.

Greiti trumpalaikiai sprendimai vilioja kas kelerius metus rinkimų supurtomas vyriausybes. Tačiau tie, kuriems rūpi planetos ir būsimų kartų ateitis, suvokia, kad svarbiausia - kokias darbo vietas kuriame ir kaip auga mūsų ekonomika. Ekonomiką reikia ne šiaip gerinti, o pakeisti iš esmės.

Ekonomikos krizė smogė dėl beribio pinigų skolinimosi, bet mūsų epocha saiko nepaiso ir kitur. XX amžiuje gamyba išaugo 40 kartų ir įvyko milžiniškas gyvenimo standartų šuolis. Tačiau dabar pradedame suvokti tokio augimo kainą: geriausią vaizduotę viršijantį kuro, metalo, mineralų, medienos, vandens, ekosistemų ir kitų ribotų išteklių eikvojimą. Prieš 100 metų, kai pasaulyje gyveno 1,5 mlrd. žmonių, tai negąsdino. Dabar mūsų - 7 mlrd., ir ekonomikos gerovei būtini ištekliai mąžta bei brangsta. 2050 metais gyventojų skaičius pasieks 9 mlrd.; Kinijoje, Indijoje ir panašiose šalyse iškils vidurinė klasė, kuri norės gyventi patogiai - taip, kaip dabar daugelis gyvename Europoje.

Jei išteklius toliau eikvosime dabartiniais mastais, vienos planetos išteklių tiesiog neužteks. Išteklių kiekio pakeisti negalime, bet galime - savo mąstyseną ir požiūrį. Norėdami prisitaikyti prie ribotų išteklių visiškai neprivalome stabdyti ekonomikos tempo - pakaktų iš mažiau pagaminti daugiau: pakeisti, panaudoti dar kartą, sutaisyti ir perdirbti. Po pramonės, informacijos bei ryšių technologijų revoliucijų reikia sveiko proto revoliucijos. Žvelkime toliau nei rytdiena ir pradėkime gaminti bei vartoti iš esmės kitaip. Trumpai tariant, naudokime išteklius tausiai.

Ekonomika ir aplinka ne tik gali, bet ir privalo būti derinamos. Tausiai naudodami išteklius anaiptol netapsime mažiau konkurencingi; jau dabar matyti, kad tausiausiai išteklius naudojančios Europos valstybės yra tarp pačių konkurencingiausių.

Apie tausų išteklių naudojimą turime mąstyti visose savo veiklos srityse: nuo atliekų tvarkymo iki mokslinių tyrimų, energetikos, transporto, statybų, pramonės, žemės ūkio, prekybos ir t. t. Su tausiu išteklių naudojimu sietinos ekonominės ir rinkos paskatos. Pavyzdžiui, vartotojų ir rinkos dalyvių elgesį gali keisti reguliavimo institucijos išreikalaudamos, kad kainos atspindėtų tikrąją išteklių vertę, nuimdamos mokesčių naštą nuo darbo ir apmokestindamos išteklių naudojimą, atsisakydamos aplinkai žalingų subsidijų. Ekologines naujoves galime skatinti reikalaudami, kad per viešuosius pirkimus pirmenybė būtų teikiama tausioms prekėms bei paslaugoms. Galime investuoti į tausumo tendencijas remiančius mokslinius tyrimus ir technologijas.

Tokie vartotojai kaip tu ir aš gali priversti ekonomiką pasikeisti rinkdamiesi prekes ir paslaugas apgalvotai. Kiekvienam europiečiui kasmet sunaudojama 16 tonų medžiagų, iš kurių 6 tonos tampa atliekomis. Nuo mūsų priklauso, ar pirksime tausiai pagamintus, mažiau energijai imlius, mažiau įpakuotus, ilgalaikiškesnius, sutaisomus ir perdirbamus produktus.

Rugsėjo 20 dieną Europos Komisija paskelbė veiklos planą, kuriame išdėstyta, kaip ekonomika galėtų augti naudojant išteklius tausiai. Jei išteklių naudojimo efektyvumą didinsime ir poveikį aplinkai mažinsime su tokia pat išmone ir energija, kokia technologinėmis ir verslo inovacijomis buvo didintas darbo našumas, ekonomika pradės augti negniuždydama aplinkos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"