TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ekonomikai trūksta išradingumo

2010 10 05 0:00
Amerikiečiai reikalauja kurti darbo vietas ir paprastiems šalies gyventojams.
AFP/Scanpix nuotrauka

2006 metų Nobelio ekonomikos premijos laureatas Edmundas S.Phelpsas, šiuo metu dirbantis Kapitalizmo ir visuomenės centro direktoriumi Kolumbijos universitete, JAV dienraštyje "The New York Times" išdėstė savo nuomonę, kaip reikėtų gaivinti krizės nualintą ūkį.

Veiksmai, kurių griebiasi valdžia siekdama padėti ekonomikai, remiasi klaidingomis prielaidomis. Diagnozėje teigiama, kad ekonomika yra suvaržyta visuminės paklausos, taip pat Amerikos prekių ir paslaugų paklausos stokos. Todėl pareigūnų sprendimas beatodairiškai skatinti šią paklausą ir taip palengvinti ūkio, kuris kitais požiūriais yra nepažeistas, atsigavimą yra tas pats, kas mėginti pagelbėti pargriuvusiam čiuožėjui vėl atsistoti.

Tokia taktika žlugs, kadangi diagnozė yra klaidinga. Nėra tokio deficito simptomo kaip defliacija ir tokio požymio kaip didžiulis likvidumo trūkumas, kuris galėtų sukelti deficitą. Iš tiesų mūsų ekonomika pažeista didelių struktūrinių klaidų, kurių negali ištaisyti joks skatinimo paketas, nes mūsų čiuožėjas susilaužė kaulus ir jam reikia daugiau dėmesio.

Gera žinia, kad dalis praėjusio dešimtmečio žalos užgis savaime. 2009 metais vyravęs pesimizmas jau ima sklaidytis, todėl pamažu išnyks ir perteklinė namų bei biuro patalpų pasiūla. Tiek bankai, tiek šeimos smarkiai taupo, kad ateinantį dešimtmetį galėtų padengti didžiąją dalį savo perteklinės skolos.

Tačiau kitos problemos savaime neišsispręs, nes trumpalaikis pelno siekimas garsiose verslo įmonėse tapo nevaldomas. Direktoriai vengia toliaregiškų projektų, kad ir kokie optimistiški jie būtų. Tai daroma iš baimės, kad mažas trumpalaikis pelnas gali sukelti akcijų kurso kritimą, o fondų valdytojai grasina atsisakyti įmonių, siekiančių tokio pelno akcijų. Tuo metu baikščios ir savimi patenkintos didžiosios įmonės demonstruoja tokias tendencijas, kurios tradicinį pelną jau pavertė dulkėmis.

Dauguma veiksnių, variusių Amerikos inovacijas į priekį, išsisėmė. Pulkai investuotojų, nusivylę gautu pelnu, paliko rizikingo kapitalo firmas Silicio slėnyje. Kompiuterizuoti tyrimai farmacijos kompanijoms duoda mažiau naudos nei kadaise intuityvūs chemikų darbai, todėl negalime tikėtis, kad pasibaigus recesijai Amerikos dinamizmas savaime grįš į savo vėžes.

Daug kas linkęs sieti ekonomikos gaivinimo viltis su darbuotojų produktyvumo kėlimu. Tačiau tokie patobulinimai dažnai sunaikina daugiau darbo vietų nei sukuria. Taip nutiko per Didžiąją depresiją, kai padidėjęs darbuotojų produktyvumas leido plėstis įmonėms ir augti ūkiui nekuriant naujų darbo vietų.

Amerikos dinamizmo mažėjimas nėra vienintelė problema. Ją lydi nuosmukis to, ką aš vadinu inkliuzija. 1990 ir 2000 metų ūkio laimėjimų nepajuto ne tik mažai uždirbantys žmonės, bet ir didžioji viduriniosios klasės dalis. Taip atsitiko iš dalies dėl to, kad kylanti ekonomika perėmė mūsų konkurencingą pirmavimą gamyboje ir darbo vietos buvo perkeltos į kitas šalis. Mes jau nebegalime varžytis tose pramonės šakose, o verslo sektorius dar nerado naujų nišų.

Blogiausia, kad fokusavimasis į sumažėjusią paklausą neleidžia mums "struktūriškai mąstyti" sprendžiant ilgalaikes problemas. Norint visiškai atsigauti, reikia perprasti sistemą, kuria visada rėmėsi mūsų klestėjimas.

Pirmiausia vertėtų prisiminti, kad daug darbo vietų atsiranda tada, kai juntamas didelis investicinis aktyvumas - verslininkai perka biurus ir įrangą, negaili pinigų darbuotojams lavinti bei naujiems produktams kurti. Savo ruožtu ilgalaikis investavimas į verslą remiasi inovacijomis. Verslas negali laukti mokslo atradimų ar retų proveržių valstybinėse laboratorijose. Be pažangių produktų ir verslo metodų dauguma gerų investicijų neduos tokios naudos, kokios tikimasi. Be to, inovacijos leidžia verslininkams, pardavėjams ir pirkėjams kurti darbo vietas visame ūkyje, o tokių galimybių nesuteikia valstybiniai projektai.

Didelės verslo investicijos paremtos ir kompanijų tikėjimu ateitimi. Įmonė vengs investuoti į tyrimus ar naujus produktus, jeigu jaus, kad likusi ekonomika nedaro to paties, arba jeigu bijo, kad valstybė tai sutiks priešiškai. Depresijos metu Johnas Maynardas Keynesas įspėjo prezidentą Frankliną D.Rooseveltą nekenkti verslo pasitikėjimui antipelno retorika ir elgtis su verslo titanais "ne kaip su vilkais ar tigrais, bet kaip su naminiais gyvūnais".

Tai ką tada daryti? Vertėtų sukurti Pirmąjį nacionalinį inovacijų banką (First National Bank of Innovation), t. y. valstybės remiamą prekybos bankų, kurie investuotų ir skolintų inovatyviems projektams, tinklą. Be to, pagerinti įmonių valdymą susiejant direktorių kompensacijas su ilgalaikiu našumu, o ne su vienų metų pelnu, taip pat susieti fondų valdytojų algas su gebėjimu teisingai pasirinkti akcijas, o ne su gebėjimu panaudoti pinigus. Padėtų ir laikinas naujų įmonių atleidimas nuo pajamų mokesčio.

Mums taip pat reikia mokesčių lengvatų programos įmonėms, samdančioms mažai mokamus darbuotojus. Tai gali pasirodyti nelogiška tokiu metu, kai Baracko Obamos administracija skatina investuoti į išsilavinimą ir gerai mokamus darbus, tačiau darbo vietas būtina kurti visuose lygiuose. Praėjusių metų pradžioje Singapūras ėmęs teikti tokias kelių milijardų dolerių vertės lengvatas išvengė recesijos. Nedarbo lygis ten sudaro vos 3 procentus.

Ūkio pertvarkymas, kad jis taptų dinamiškesnis, - ekonomikos klestėjimo ir augimo esmė. Užuot išgyvenus dėl mažos paklausos, šaliai reikia susikoncentruoti į struktūrines problemas, kurios nesprendžiamos stabdys ūkio plėtrą ateityje.

Vertė Kristupas VASILIAUSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"