TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ekonomikos krizė atsėlino ir į Olandiją

2013 04 05 6:00
Taupūs olandai krizės metu ėmė taupyti dar labiau. / rnw.nl nuotrauka

Olandija, svarbiausia Berlyno sąjungininkė reikalaujant griežtesnės biudžeto drausmės Europoje, pati apimta ekonomikos krizės. Kadaise pavyzdinga laikytą Nyderlandų ekonomiką prislėgė milžiniškos skolos, o sprogęs nekilnojamojo turto burbulas sustabdė augimą ir įsuko nedarbo spiralę.

Povandeninė krizė būtų geriausias apibūdinimas šaliai, kurios didelė dalis teritorijos yra žemiau jūros lygio. Ironiška, bet Nyderlandams gresia tokia nekilnojamojo turto krizė, kokia iki šiol pasireiškė tik Jungtinėse Valstijose ir Ispanijoje. 

Nuo dešimtojo dešimtmečio bankai Olandijoje paskolomis pumpavo milijardus į privačią ir komercinę nekilnojamojo turto rinką nesirūpindami, ar žmonės, kurie skolinasi, turi pakankamai lėšų ir turto. Privatūs namų pirkėjai galėjo lengvai rasti bankų, kurie finansavo daugiau kaip 100 proc. pirkinio kainos. Kone bet kas galėjo gauti paskolą, penkis kartus viršijančią metinę algą. Pasiskolinusieji paprastai dalį pinigų atiduodavo investicijų fondui tikėdamiesi pelno. Tapo įprasta tikėtis, kad nuosavybės vertė reikšmingai padidės. Dauguma olandų manė, kad perpardavę savo namus gaus pakankamai pinigų paskoloms grąžinti ir jiems dar liks gražaus pelno.

Olandijos centrinis bankas daugiau nei prieš dešimtmetį įvardijo šios euforijos pavojus, bet į jo perspėjimus niekas neatsižvelgė. Tik pernai naujoji premjero Marko Rutte's vadovaujama vyriausybė ėmėsi taisyti milžiniškas mokesčių spragas. Tačiau galima sakyti, jog tai daroma jau pavėluotai. Nė viena euro zonos valstybė nėra taip prasiskolinusi, kaip Nyderlandai, kur bankai yra išdavę maždaug 650 mlrd. eurų nekilnojamojo turto įkeitimo paskolų. Vartotojų įskolos viršija 250 proc. pajamų. 2011 metais net ispanų prasiskolinimas siekė tik 125 procentus.

Olandija išlieka viena konkurencingiausių Europos Sąjungos (ES) valstybių, bet dabar, kai nekilnojamojo turto burbulas sprogo, tai gali paskandinti visą šalies ekonomiką. Nedarbas didėja, vartojimas mažėja, augimas sustojo. Nors ir taikomos griežtos taupymo priemonės, šiais metais vyriausybė Hagoje nusižengs ES deficito kriterijui, draudžiančiam skolintis daugiau kaip 3 proc. bendrojo vidaus produkto.

Pietiečių retorika

Ypač sunki našta užgulė Olandijos finansų ministro Jeroeno Dijsselbloemo, kuris drauge yra ir naujasis euro grupės vadovas, pečius. Jis turi ne tik prižiūrėti visą piniginę sąjungą, bet ir stengtis suvaldyti savosios šalies finansų krizę. 46 mlrd. eurų taupymo priemonių akivaizdžiai nepakaks siekiant neviršyti ES skolos limito.

J.Dijsselbloemas paskelbė dar 4,3 mlrd. apkarpymus viešajame ir sveikatos apsaugos sektoriuose, bet jie įsigalios tik 2014 metais.

"Dar giliau įsmeigti peilį būtų labai neprotinga", - teisindamas šį atidėjimą sakė socialdemokratas J.Dijsselbloemas. Dažniausiai tokius pareiškimus tenka girdėti iš krizės apimtos pietinės Europos politikų.

Sukasi ydingas ratas

Finansų krizei pratrūkus tapo akivaizdu, kad olandai gyvena ne pagal kišenę. Daugelis vargiai begali susimokėti skolas. Komercinio ir privataus nekilnojamojo turto kainos, vienu metu pašokusios iki absurdiškų aukštumų, dramatiškai krinta. Visa klestinti ekonomika stringa. Susiklosčius tokiai padėčiai pradeda suktis ydingas ratas. Klientai turi pernelyg daug skolų ir negali administruoti savo paskolų. Taip jie sukelia problemų bankams ir šie nebetiekia pakankamai pinigų ekonomikai. Tai atveda prie ekonomikos nuosmukio ir didelio nedarbo, dėl kurio grąžinti paskolą tampa dar sunkiau.

Oficialus nedarbo lygis Olandijoje jau siekia 7,7 proc., nors tikriausiai jis gerokai didesnis, tik iki šiol maskuojamas labai didelio skaičiaus žmonių, kurie patys sau yra darbdaviai. Dažniausiai tai reiškia laikinas sutartis, kurios leidžia bendrovėms sutaupyti socialinio draudimo mokesčius. Tarp tokių darbuotojų dabar vyksta žūtbūtinė konkurencija.

Nebėra ką išleisti

Olandai Europoje buvo vieni uoliausių taupytojų, o per krizę daugelis dar taupiau leidžia savo pinigus. Tai irgi kenkia ekonomikai. Smukęs vartojimas - viena didžiausių problemų.

Vasarį bankrotą paskelbė maždaug 755 bendrovės - daugiausia nuo 1981 metų. Bankų sektorius šiuo metu atleidžia tūkstančius darbuotojų. Vasarį vyriausybė buvo priversta nacionalizuoti SNS banką, ketvirtą pagal didumą šalyje, dėl jo didžiulio blogų paskolų komerciniam nekilnojamajam turtui portfelio.

Jaunos šeimos, pastaraisiais metais nusipirkusios namą, tikisi bent išsaugoti savo darbą. Nors jų turtas prarado vertę, jos džiaugiasi, kad bent įstengia sumokėti mėnesio įnašus. Tačiau krizė spaudžia visus. Ir gerai išsilavinę žmonės nebegali rasti darbo.

spiegel.de, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"