TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ekonomikos nuosmukis skandina Rusijos kariškių užmojus

2015 11 23 6:00
Pradėjusi karinę kampaniją Sirijoje, Rusija pasiuntė į Viduržemio jūrą savo lėktuvnešį „Moskva“.  Reuters/Scanpix nuotrauka

Rusijos karinio jūrų laivyno burės bliūkšta – jas nuleido ekonomikos krizė. Vargu ar Rusija iki dešimtmečio pabaigos pasistatys 50 naujų karinių laivų, kaip numato laivyno modernizavimo planas.

Jau praėjo 15 metų nuo tada, kai Rusijos povandeninį laivą „Kursk“ kartu su visais jame buvusiais 118 jūreivių paskandino jame sprogusi torpeda. Ši katastrofa sudavė smūgį Rusijos karinio laivyno reputacijai ir nacionaliniam Rusijos pasididžiavimui.

Nelaimė, tapusi atsainaus valdžios požiūrio į kadaise galingas karines pajėgas metafora, buvo ir paskata ambicingų planų plėsti bei modernizuoti armiją – ore, žemėje ir jūroje. Tie planai davė vaisių po dešimties metų, kai didelės naftos ir dujų kainos pripildė Maskvos iždą. Tačiau pavojų dosnioms lėšoms, kurias Rusijos kariniam jūrų laivynui numatė „Projektas 2020“ – laivų ir naujų bazių statybai 2010 metais buvo skirta 156 mlrd. dolerių, – kelia finansų krizė, nulemta Vakarų sankcijų ir naftos kainų kritimo.

Prezidentas Vladimiras Putinas tikina, kad Rusija nenukrypo nuo kurso atkurti jūrų laivyno, Petro Didžiojo pastatyto 1696 metais, karinę galybę ir įtakos sferas. Tačiau karo analitikai veteranai ir šaltiniai Kremliuje nurodo, jog recesijai perpus sumažinus rublio perkamąją galią ir naftos kainoms toliau krintant Rusija neįstengs įgyti tų papildomų 50 karinių laivų, kuriuos planuoja pastatyti šį dešimtmetį.

Karinio jūrų laivyno modernizavimas yra dalis naujos jūrų doktrinos, kurią V. Putinas pasirašė 2015 metų liepą. Naujojoje doktrinoje NATO įvardijama kaip didžiausia grėsmė Rusijos saugumui. Ten deklaruojama teisė panaudoti branduolinius ginklus ginantis nuo bet kokios agresijos, kuri keltų grėsmę Rusijos saugumui.

Pasenusio Rusijos karinio jūrų laivyno didinimas ir tobulinimas yra gyvybiškai svarbus strateginis Maskvos prioritetas. Rugsėjo pabaigoje Rusijai pradėjus oro smūgių kampaniją Sirijoje tapo akivaizdu, kad jai būtinos jūrų platformos, iš kurių ji galėtų leisti kovinius ir žvalgybinius lėktuvus.

Liepą karinio jūrų laivyno vadas admirolas Viktoras Čirkovas žurnalistams Sankt Peterburge sakė, kad modernizacijos planas numato statyti neįvardijamą skaičių didelių, balistinėmis raketomis ginkluotų desantinių atominių lėktuvnešių, galinčiu nešti dešimtis lėktuvų, ir 450 povandeninių laivų.

Sankcijos, kurias Europos Sąjunga ir JAV ėmė taikyti Rusijai užgrobus Krymą ir dėl paramos separatistams Rytų Ukrainoje, apima ir karinę pramonę bei prekybą ginklais. Maždaug tuo pačiu metu, kai jos buvo įvestos, Prancūzija Rusijos užsakymu baigė statyti du modernius lėktuvnešius „Mistral“, tačiau jų Maskvai nebepardavė ir grąžino Rusijai jau sumokėtus 2,35 mlrd. dolerių.

Rusijos laivyną sudaro apie 270 laivų, bet daugelis sovietiniai, nusidėvėję, tik maždaug 45 proc. jų tinkami karybai. Laivynas dešimtmečius rūdijo, o kareiviai iki šiol gyvena pasibaisėtinomis sąlygomis. Be to, „Kursk“ katastrofa paliko gilų randą laivyno moralėje, pirmiausia dėl to, kad vadai nesiėmė visų priemonių jūreiviams išgelbėti. Daugelis žmonių mano, kad juos buvo galima išgelbėti, bet laivyno vadovybė atsisakė prašyti Vakarų pagalbos.

Kremlius oficialiai deklaruoja, kad laikosi numatyto laivyno modernizavimo plano, bet akivaizdu, kad laivų statyba strigs, jei ekonomika kaip nors netikėtai neatsigaus.

Kai kurie kariniai analitikai mano, kad laivyno modernizavimas būtų įvaręs Maskvą į bankrotą net ir be naftos kainų kritimo ir sankcijų. Tačiau, kaip sako gynybos analitikas Pavelas Felgenhaueris, dirbantis nepriklausomam laikraščiui „Novaja gazeta“, armijos ir žvalgybos vadovybė įtikino V. Putiną, kad didelės išlaidos gynybai reikalingos strateginiams Rusijos interesams apginti.

„Visų, kas mėgina prieštarauti, laukia nesėkmė“, – sakė P. Felgenhaueris apie tuos nedaugelį iš V. Putinui artimiausio rato, kurie drįso kritikuoti Generalinio štabo reikalavimus stiprinti ginkluotę. Vienas žymiausių nušalintų kritikų – buvęs finansų ministras Aleksejus Kudrinas, atleistas 2011 metų rugsėjį, kai perspėjo, kad net klestinčiai Rusijai „Projektas 2020“ ne pagal kišenę – jis prilygsta 600 mlrd. dolerių.

P. Felgenhaueris nurodo, kad naujiems karo laivams pastatyti reikės ir didžiulių investicijų į laivų statyklas, uostus bei aprūpinimo bazes – kai kurie šie dalykai nė neįtraukti į modernizavimo biudžetą. Rusijai reikės mažiausiai 40 naujų bazių Arktyje, kur atsiveriantis laivybos kelias ir naftos bei dujų ištekliai pareikalaus intensyvesnio judėjimo, gelbėjimo ir paieškos operacijų, dar daugiau ledlaužių.

„Los Angeles Times“, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"