TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ekonomikos skatinimas gožia audrų baimę

2013 11 12 6:00
Protestuotojai su kanclerės A.Merkel, JAV ir Prancūzijos prezidentų B.Obamos bei F.Hollande'o ir Japonijos premjero Sh.Abe kaukėmis parduoda nevalgomas daržoves Varšuvoje, JT klimato konferencijos išvakarėse.  AFP/Scanpix nuotrauka

Derybininkai iš turtingų, besivystančių ir skurdžių valstybių, kurias visas po truputį gali paskandinti kylančios jūros, dvi savaites Lenkijoje tariasi dėl naujo pasaulinio klimato kaitos pakto. Geriausiu atveju iš šių derybų tikimasi tik labai kuklaus rezultato.

Daugiausia, ko galima tikėtis iš šios pasaulinės konferencijos dėl klimato kaitos, - kad 2015 metų sutartyje šalys sutars riboti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir numatys mechanizmą, kaip ateityje jį mažinti. Susitarimas, dėl kurio metmenų derybininkai Varšuvoje diskutuoja nuo lapkričio 11 iki 22 dienos, nesustabdys klimato šiltėjimo, bet gali būti vadovas, kaip ateityje griežtinti kovos su klimato kaita priemones.

Gamtosaugininkai nuolat įspėja, kokį pavojų kelia veiksmų atitolinimas. Jei nieko nebus daroma, pasauliui gresia dar didesni potvyniai, karščio bangos, kylantis jūros lygis. Prieš kelias dienas Filipinus nusiaubęs neregėto stiprumo taifūnas Haiyan yra naujausias vis dažnėjančių ekstremalių gamtos reiškinių pavyzdys. Jungtinių Tautų (JT) specialistai sako, kad planetos temperatūrai kylant 2100 metais ciklonai gali tapti intensyvesni.

Tirpsta ledynai

Nuo pramonės revoliucijos, kuri prasidėjo Didžiojoje Britanijoje XVIII amžiuje, pasaulinė temperatūra vidutiniškai pakilo 0,8 laipsnio Celsijaus. Esant dabartinėms tendencijoms šilimas viršys 2 laipsnius Celsijaus. Tai yra riba, dėl kurios susitarta per ankstesnį JT viršūnių susitikimą. Tikslas - neleisti, kad temperatūra pakiltų daugiau nei 2 laipsniais Celsijaus nuo to lygio, kuris buvo prieš pramonės revoliuciją, esant dabartinėms tendencijoms, gali būti nepasiektas.

Rugsėjį JT ekspertai nuo 90 iki 95 proc. padidino tikimybę, kad pastarojo klimato šiltėjimo pagrindinė priežastis yra žmonijos veikla.

Pasaulio meteorologijos organizacija šį mėnesį paskelbė, kad 2012 metais šiltnamio efektą skatinančių dujų išmetimas pasiekė naują rekordą. Taip nutiko daugiausia dėl sparčiai besivystančios ekonomikos, pavyzdžiui, tokių šalių kaip Kinija. Didžiausią taršą sukelia naftos, anglių ir dujų deginimas. Jei šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas nebus sumažintas, iki šio šimtmečio vidurio vasaromis Arkties vandenyne gali apskritai nebelikti ledo.

Nepriklausoma nuomonė

Nors ir atlikti tam tikri skaičiavimai, pasaulyje yra nemaža dalis mokslininkų, kurie nemano, kad klimatas šyla dėl žmogaus veiklos. Niekas nesiginčija, kad vyksta klimato kaita, bet ne visi sutinka, kad žmogaus veikla tam turi lemiamą įtaką. Žemė per savo egzistavimą daugybę kartų patyrė milžiniškų klimato pokyčių, nepalyginti didesnių, nei vyksta dabar, ir jie neturėjo nieko bendra su žmonijos veikla. Tokį požiūrį konferencijos išvakarėse pareiškė nepriklausomi Lenkijos ir JAV klimato aktyvistai. Jų teigimu, klimato kaita priklauso nuo reguliarių atšilimo ir atšalimo ciklų, tad žmonijos pastangos tai sustabdyti yra absurdiškos. Mažinti taršą mes turime tam, kad gyventume sveikesnėje aplinkoje, o ne tam, kad sustabdytume klimato šiltėjimą. Taip manančių mokslininkų balsas menkai girdimas, nes taip mąstyti nepopuliaru, o kai kam ir baisu. Mat tuomet būtų prarasti milijardai, skiriami kovai su klimato kaita.

100 mlrd. dolerių pagalba

Išsivysčiusioms valstybėms po finansų krizės svarbiausias tikslas yra paskatinti ekonomiką, o ne investuoti milžiniškus pinigus į atsinaujinančius energijos šaltinius, tokius kaip vėjo ir saulės energija. Ekonomikos sulėtėjimas daugelyje valstybių sumažino šiltnamio efektą skatinančių dujų išmetimą, bent jau laikinai. Ilgą laiką didžiausiomis taršos kaltininkėmis buvo laikomos JAV - vienintelė išsivysčiusi valstybė, nepasirašiusi 1997 metų Kioto protokolo. Šalies reputacija pagerėjo valdant prezidentui Barackui Obamai, kuris pakėlė automobilių ir sunkvežimių degalų sunaudojimo standartus, ėmėsi priemonių didinti federalinių pastatų energinį veiksmingumą, investavo į žaliąją energiją, pradėjo riboti elektrinių išmetamų dujų kiekį. Skalūnų gavyba padėjo JAV sumažinti atmosferos taršą iki žemiausio per pastaruosius 18 metų lygio.

Kita vertus, Europoje elektrinės vis dar gausiai naudoja pigias teršiančias anglis. Daugelis vyriausybių, ypač Europoje, susirūpinusios, kad klimato politika, tokia kaip dosni parama atsinaujinantiems energijos šaltiniams, reikšmingai padidins vartotojams sąskaitas už energiją. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje tai yra vienas svarbiausių politinių klausimų.

Varšuvos susitikime ieškoma būdų, kaip paremti besivystančias valstybes, kad jos irgi galėtų kovoti su klimato kaita. Joms yra pažadėta padidinti paramą iki 100 mlrd. dolerių per metus iki 2020-ųjų (2010-2012 metais buvo 10 mlrd. dolerių per metus). Manoma, kad šiemet ši pagalba galės siekti nuo 7,6 mlrd. iki 16,3 mlrd. dolerių, bet miglota sąskaityba ir skaidrumo stoka neleidžia žinoti tiksliai.

Klimato konferencijos šeimininkės Lenkijos atstovai teigia, kad susitarimas turi leisti šalims pačioms nusistatyti tikslus, kiek jos sumažins gamyklų, fabrikų ir automobilių išmetamų dujų kiekį, o ne primesti pasaulinį diktatą. "Mums reikia lankstumo, kad šalys pačios galėtų nusistatyti strategijas ir tikslus", - sakė aplinkosaugos ministras Marcinas Korolecas.

90 proc. savo elektros energijos Lenkija pagamina naudodama anglis. Ji nuvylė kai kuriuos delegatus tuo pačiu metu surengdama "pasaulio anglių viršūnių susitikimą", per kurį diskutuojama, kaip sumažinti anglių taršą. Konferencijos išvakarėse "Greenpeace" iškabino ant šešių anglimis varomų Lenkijos elektrinių užrašus: "Klimato kaita prasideda čia!" ir "Audros prasideda čia!"

2009 metais JT vadovaujamas viršūnių susitikimas dėl klimato kaitos Kopenhagoje baigėsi nesėkme - šalims nepavyko susitarti. Vėliau buvo dar virtinė nesėkmingų derybų.

Reuters, AP, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"