TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ekonomikos stebuklo pėdsakais

2011 04 28 0:00
Pernai Šveicarijoje išrastas netirpstantis šokoladas. Jis ima lydytis tik 55 laipsnių Celsijaus temperatūroje.
AFP/Scanpix nuotrauka

Kodėl Šveicarija tokia turtinga? Ar ji gali išlaikyti savo turtus? Atsakymai į šiuos klausimus - labai svarbūs tautinei šalies savimonei formuotis.

Atsakymus į šiuos klausimus pateikia didelį rezonansą sukėlusi JAV gimusio ir dvigubą Amerikos bei Šveicarijos pilietybę turinčio ekonomisto, buvusio savaitraščio "The Economist" žurnalisto, šiuo metu investicijų firmos savininko R.Jameso Breidingo ir ilgamečio "Neue Zuercher Zeitung" ekonomikos skyriaus redaktoriaus, šalies socialinės ir ekonominės plėtros skatinimo organizacijos "Avenir Suisse" direktoriaus Gerhardo Schwarzo knyga "Šveicarija - ekonomikos stebuklas".

"Fortune" sąrašo lyderė

Ar ne stebuklas, kad per beveik 200 metų Šveicarija iš "Europos vargdienių prieglaudos" virto labiausiai klestinčia pasaulio valstybe? "Iš pirmo žvilgsnio nedidukės Šveicarijos, neturėjusios nei naudingųjų iškasenų, nei kolonijų, skrydis tikrai atrodo stebuklas ir primena kerintį Vokietijos atsigavimą po Antrojo pasaulinio karo", - teigia vienas iš knygos autorių G.Schwarzas. Jis aiškina, kad pažvelgus giliau nesunku suprasti šio stebuklo priežastis. Niekur kitur vienam gyventojui netenka tiek daug reikšmingų įmonių kaip Šveicarijoje. Ekonomikos žurnalo "Fortune" sudarytame "Pasaulio 500" (Global 500) sąraše - net 15 šioje šalyje būstines turinčių koncernų, tenkančių beveik 2 mln. gyventojų. Antrą vietą užimanti Olandija gali pasigirti tik 0,78 koncerno milijonui gyventojų.

1968 metais pasirodžiusioje knygoje publicistas Lorencas Stuckis šią ekonomikos galybę pavadino "Slaptąja imperija". Šveicarijoje daug koncernų sėkmingai dirba nuo XIX šimtmečio ir jie sudaro apie du trečdalius "Fortune" sąrašo.

Turtus šiai Alpių valstybei sukrovė savi ir užsienio verslininkai, o sėkmę užtikrino šios aplinkybės:

1. Palanki imigrantų politika - trečdalį šalies gyventojų sudaro imigrantai arba jų palikuonys.

2. Palankus verslui politinis klimatas.

3. Įmonės greitai išsiplėtė tiek, kad privalėjo eksportuoti, o šveicarams didelių pranašumų suteikia savos šalies daugiakultūrė visuomenė.

4. Griežtos darbą reguliuojančios normos ir dideli reikalavimai profesionalumui.

5. Dvejopa ugdymo sistema - didelis dėmesys skiriamas ne tik universitetiniam, bet ir praktiniam lavinimui.

6. Garantuota prekybos ir pramonės laisvė bei liberalios bendros sąlygos.

7. Tiesioginė demokratija kontroliuoja valstybės polinkį į reglamentavimą ir perdėtą fiskalinę politiką.

8. Neutralumas - Šveicarijos gamybos įrengimų nesunaikino nė vienas karas, jos ūkis nuolat augo.

Geležinkelis ir turizmas

Knygos autoriai įžvelgia ir šešis sėkmingo šalies vystymosi veiksnius.

Nesvetinga gamta - statūs Alpių skardžiai ir slėniuose susispaudę žmonės. Bet šveicarai pažabojo kalnus ir įveikė skurdą. 1805 metais nutiestas pirmasis aukštikalnių kelias. Po aštuonerių metų baigtas statyti ilgiausias pasaulio Gotaro kalnų tunelis. Pradėtas sparčiai vystyti turizmas. 1863-iaisiais anglų turizmo verslo pionierius Thomas Cookas surengė "pirmąjį turą su gidu į Šveicariją", po metų šveicaras viešbučių savininkas Johannesas Badruttas Sankt Morice pradėjo žiemos turizmo verslą, Oltene Niklausas Riggenbachas išrado dantratinį geležinkelį, 1871 metais pirmieji dantratiniai traukinukai jau kėlė į kalnus.

Turizmas skatino plėtrą: 1912 metais viešbučiuose jau apsistojo 211 tūkst. turistų, 2009-aisiais - 274 tūkstančiai. Turizmas ir šiandien (po metalo ir mašinų pramonės, chemijos, farmacijos ir laikrodžių pramonės) neša didžiules pajamas.

Pažangą skatino ir kiti verslo pionieriai. Caesaris Ritzas sukėlė revoliuciją viešbučių versle. 1906 metais Alfredas Kuonis Ciuriche įkūrė nedidelę kelionių agentūrą, Ueli Prageri įsteigė "Moevenpick" kompaniją. Šveicarijos turizmo ateitis - nauja pasiūla: SPA ir sveikatos paslaugos, kongresų rengimas ir garsusis pasaulio ekonomikos forumas Davose.

Badas - ne brolis

Žmonės emigruoja arba skursta. XIX amžiaus viduryje Šveicarija buvo vargingiausia Europos valstybė. Bet jos pienas buvo kaloringas, gyventojai tuo ir pasinaudojo. 1987-aisiais Henri Nestle išrado pieno miltelius, kurie padėjo sumažinti vaikų mirtingumą. Po šimto metų "Nestle" buvo didžiausia maisto produktų gamintoja pasaulyje. Tuo pat metu kitas šveicaras Danielis Peteris sumaišė pieną ir kakavą - taip atsirado pieninis šokoladas!

Šveicarija plėtojo savo gamybą badui įveikti. "Maggi" ėmė gaminti sriubos kubelius, "Hero" - vaisių ir daržovių konservus, Maximillianas Oskaras Bircheris, visaverčio maisto pionierius, "atrado" Bircherio javainius. Vos prasidėjus XX amžiui šalies meistriškumas taurinant maistingąsias medžiagas pasiekė viršūnę, bet Šveicarija šioje srityje nenuilsdama triūsia toliau. XXI amžiuje šveicarų maisto pramonės laimėjimai virto valgio ir sveikatos simbioze, visaverčiais produktais.

Valstiečiai tapo laikrodininkais

Žaliavų stygius skatino inovacijas - XVI amžiuje į Vakarų Šveicariją nuo persekiojimo sprukę Prancūzijos hugenotai, tarp kurių buvo auksakalių ir laikrodžių meistrų, pradėjo laikrodžių verslą naujojoje tėvynėje. Jų palikuonys tobulino amatą, samdė pigią darbo jėgą - valstiečius, kurie žiemą neturėdami darbo už nedidelį atlygį surinkinėjo laikrodžių mechanizmus. Taip žemdirbiai virto laikrodžių meistrais. XVIII-XIX amžių sandūroje šveicarai ėmė garsėti savo patikimais laikrodžiais - taip atsirado "Vacheron Constantin", "Breguet" ir "Patek Philippe". Netrukus "Rolex" padovanojo pasauliui rankinį laikrodį.

Po kelių patirtų krizių devintojo dešimtmečio pradžioje Šveicarijos laikrodžių pramonė atrado pigią alternatyvą - "Swatch", reikšmingiausią Šveicarijos laikrodžių pramonės naujovę. Per 15 metų buvo parduota 200 mln. plastikinių "Swatch" laikrodžių. Taip ši Alpių valstybė dar kartą pateisino inovacijų meistro vardą.

Bankai ir finansai

Tiesumas, sutarčių laikymasis, diskretiškumas ir asmeninis taupumas - Šveicarijos bankininkystės principai. Pirmieji bankai įkurti Bazelyje, Ženevoje ir Sankt Galene. Paprastai jie išsirutuliodavo iš pramonės ir prekybos, kai joms prireikdavo finansavimo: Sankt Galene - iš tekstilės, Ciuriche - iš šilko pramonės. Ženevoje bankus įkūrė po prancūzų revoliucijos prieglobsčio joje ieškoję turtingi rojalistai - Pictet, Mirabaud ir Hentschas.

1850 metais Ženeva su 31 tūkst. gyventojų tapo didžiausiu šalies miestu, 17 tūkst. gyventojų turintis Ciurichas užėmė tik ketvirtą vietą po Berno ir Bazelio. Bet Alfredo Escherio, kuris 1856 metais įkūrė kredito įmonę geležinkelio statybai finansuoti, dėka miestas greitai augo ir tapo tikra "kreditų garo mašina". Jaunas bankas teikė rizikos kapitalą besikuriančioms įmonėms.

XX amžiaus pradžioje Šveicarijos vaidmuo finansų rinkoje nebuvo reikšmingas, tarp 50 stambiausių pasaulio bankų nebuvo nė vieno šveicariško. Bet 1907 metais įkurtas Šveicarijos nacionalinis bankas įvedė stiprų, auksu padengtą Šveicarijos franką. Stiprus frankas ir politinis stabilumas garantavo finansų verslo plėtrą. Po Pirmojo pasaulinio karo, kai visur kirbėjo revoliucijos virusas, didėjo infliacija ir mokesčiai, vokiečiai, italai ir prancūzai ėmė vežti savo santaupas į Šveicariją. 1945 metais 383 Šveicarijos bankuose jau dirbo 18 tūkst. žmonių, o sukauptas kapitalas siekė 20 mln. frankų. Iki 1960-ųjų ši suma patrigubėjo, 2007-aisiais, prieš prasidedant krizei, bankų turtas buvo septynis kartus didesnis už šalies ūkio pajėgumą.

Nuo tada kalbama apie "per didelių, kad žlugtų" problemas ir naujas bankų priežiūros taisykles. Tačiau Šveicarijos bankininkystės ateitis aiški. Pavyzdžiui, prisitaikydamas prie naujų reikalavimų didžiausias Ženevos privatus bankas "Pictet & Cie" siūlo viso turto planavimo, plačias paslaugas šeimai ir biurui, teminius su biotechnologija ir vandens fondais susijusius indėlius. Taikydamiesi prie rinkos reikalavimų finansininkai plečia savo paslaugas, pavyzdžiui, "Pfaeffikon SZ" plėtoja didelės rizikos fondų pramonės grupę. Šiuolaikiniai, siauros specializacijos finansiniai sandoriai grindžiami senomis tradicijomis: stabilia valiuta ir politine aplinka bei aukštomis bankininkystės technologijomis. "Finansų laikymo Šveicarija transformuojasi į finansų mokslo Šveicariją", - apibendrina knygos "Šveicarija - ekonomikos stebuklas" autoriai. Tai tinka ir stambiesiems bankams: mokslų pagrįstos finansinės paslaugos sukuria didesnę vertę, o balanso turto dydis jokiu būdu nelaikomas visų reikalų matu. Abiejų didžiausių Šveicarijos bankų vykdomasis direktorius Osvaldas Grueberis, pradėjęs vadovauti UBS, net stengiasi sumažinti banko kapitalą.

Nuo drabužių - prie įrengimų

Išradėjo patento apsauga prasidėjo nuo drabužių. XVIII amžiuje, ankstyvajame industrializacijos laikotarpyje, Ciuricho ir Sankt Galeno tekstilės pramonėje dirbo tūkstančiai valstiečių. Metams bėgant prekiautojai medvilne virto tekstilės pramonininkais, vėliau mašinų gamintojais. Iš pradžių jie kopijavo anglų tekstilės mašinas, vėliau ėmė kurti naujas. Geriausias pavyzdys - Riterio koncernas. Nuo 1795 metų jis prekiavo medvilne ir turėjo universalių parduotuvių tinklą, po trijų dešimtmečių ėmė gaminti verpimo stakles šnipinėdamas kolegas iš Anglijos, vėliau įsteigė liejyklą ir perėjo prie mašinų gamybos. Koncernas gamino audimo stakles, siuvinėjimo mašinas, pavarų dėžes, vėliau - generatorius, turbinas ir variklius.

Panašiu keliu žengė ir kitos bendrovės - taip išsivystė galinga mašinų gamybos pramonė, atsirado garsiausi prekių ženklai - "Sulzer", "Escher Wyss", "Brown Boveri" ir "Saurer", kurių produkcija eksportuojama į visą pasaulį. Ilgą laiką šie gaminiai nebuvo užpatentuoti tėvynėje, autorinėmis teisėmis pirmiausia pasirūpinta užsienyje ir tik 1887 metais po ilgo priešinimosi atitinkamas įstatymas buvo priimtas ir Šveicarijoje.

Pastaruoju metu į eksportą orientuota Šveicarijos mašinų gamybos pramonė išgyvena krizę, nes pralaimi technologijomis japonams, o gamybos kompiuterizacija - amerikiečiams. Į pasikeitusią rinką ir didėjančią Azijos pigių gaminių konkurenciją Šveicarijos mašinų gamintojai reaguoja savo protėvių metodais - ieško naujų vertingų nišų, renkasi kompanijų susiliejimo kelią arba gręžiasi į globalizaciją. Šveicarijos koncernas "Schindler" jau derasi su Kinijos vyriausybe dėl pirmosios bendros įmonės steigimo.

Žinių pramonė

XIX amžiaus viduryje Prancūzijai priėmus inovacijas varžantį patentų įstatymą, ginantį galutinį produktą, o ne gamybos procesą, išradėjai chemikai suprato, kad ekonomiškai neapsimoka tobulinti gamybos proceso. Jie būriais patraukė į Bazelį, kur ėmėsi dažų gamybos ir tiekimo tekstilės pramonei verslo. Iš jo kildinama svarbiausia pažangą XX amžiuje Šveicarijai garantavusi farmacijos pramonė. Didžiausia jos vertybė - mokslo laimėjimai. XXI amžiaus žaliava - mokslas, kurį sėkmingai taiko garsios pasaulyje farmacijos kompanijos "Novartis", "Roche" ir kt. Investuojama į genų ir biologines technologijas. Kitas pavyzdys - koncernas "Ems-Chemie". Savo veiklą jis pradėjo nuo alkoholio gamyklos nuošaliame Alpių slėnyje, o šiuo metu gamina ypatingas sintetines medžiagas. Jo prezidentė Magdalena Martullo vadovauja sėkmingai nykštuko kovai su pasaulinės rinkos milžinais. Tai būdinga Šveicarijai.

 

Parengė RIMA KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"