TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ekonominės reformos svarbiau už karą

2015 01 13 6:00
Ukraina, palyginti su Rusija, yra laisva šalis, kurios valdžia nusiteikusi vykdyti reformas. Reuters/Scanpix nuotrauka

Besitęsiant Rusijos ir Ukrainos karinei priešpriešai, ne mažiau svarbi abiem šalims šiuo metu tampa jų ekonominė padėtis. Ji didžia dalimi priklausys nuo vidaus reformų. Naujų laisvių įgijusi Ukraina gali laimėti šias varžybas.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka daugelį nustebino gruodžio pabaigoje paskelbęs norįs susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu per viršūnių susitikimą Kazachstano sostinėje Astanoje. Abu lyderiai mažai kalbėjosi nuo rugsėjo 5 dienos, kai Minske susitarė dėl paliaubų Rytų Ukrainoje. Jos turėjo numalšinti kovos veiksmus, bet to neįvyko. Vis dėlto abu svarbiausi šių derybų tarpininkai - Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as - tik paliaubų kelią mato kaip vienintelį, galintį užbaigti krizę. Tačiau jiedu pareiškė, kad vyks į Kazachstaną tik tokiu atveju, jei bus prasmė tikėtis teigiamo rezultato.

Siunčia tankus ir stumia į bankrotą

Ukrainos kariai ir civiliai toliau tebežūsta Donbase, o P. Porošenka dėl to kaltina Rusiją, kuri nesiliauja slapta siųsti separatistams ginklų ir tankų. Maskva kaip klastotę atmetė NATO palydovinius vaizdus, kaip Rusijos kariniai daliniai ir sunkioji ginkluotė juda per sieną į karo zoną.

Šitai Maskva slepia, bet atnaujino finansinį spaudimą kaimynei. Maskva vykdo ne tik karo veiksmus, bet ir tokią politiką, kuri gali įstumti Kijevą į bankrotą. Todėl prezidentas P. Porošenka įvardijo "finansinę pagalbą" kaip didžiausią jo šalies prioritetą tolesnėse derybose su Europos Sąjunga.

Kita vertus, prieš galimą viršūnių susitikimą Kazachstane NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas kalbėjo, jog pastaruoju metu Rytų Ukrainoje pastebimas šioks toks karinės priešpriešos susilpnėjimas. "Мes matome, kad Rytų Ukrainos teritorijoje, kaip ir anksčiau, tebėra Rusijos kariškių, bet pastebime, jog kovos veiksmai šiek tiek apmalšo. Padėtis nebe tokia įtempta", - sakė jis. Vis dėlto padėtį Donbase NATO vertina kaip nestabilią ir sudėtingą, ypač taikių gyventojų.

Akivaizdu, kad karinis konfliktas Rytų Ukrainoje, įsižiebęs tuomet, kai Ukraina panoro atsikratyti Rusijos globos, rusens ir toliau, nors ir yra pastangų laikytis paliaubų. Kitas dalykas, kad šiemet abiejų šalių laukia ekonomikos nuosmukis. Tad ir Rusijai, ir Ukrainai teks skubiai spręsti savo vidaus problemas. Jei nebus greitų reformų, tiek vienoje, tiek kitoje šalyje valdžia gali prarasti populiarumą ir net žlugti. Todėl 2015 metais kur kas svarbiau gali būti ne tai, kas laimės karą, o kuriai iš šių dviejų šalių greičiau pavyks atsigauti.

Šiuo aspektu abi artimas kaimynes, turinčias bendrą istorinę praeitį, tą pačią religiją ir panašią kultūrą, įdomu stebėti, nes daugeliui kyla klausimas: kuris valdymo modelis - autokratinis ar demokratinis - užtikrina tvarų augimą?

Nusiteikę reformoms

Kol kas, nors ir apimta korupcijos bei turėdama milžinišką skolą, pirmauja Ukraina. Nuo lapkričio ji turi lyderius, išrinktus per palyginti sąžiningus ir laisvus rinkimus bei žadančius esmines reformas, tokias kaip valdymo aparato mažinimas siekiant užkirsti kelią kyšininkavimui. Dauguma naujų ministrų paskirti atsižvelgiant į jų jauną amžių ir tai, kad moka anglų kalbą.

Nors priklauso skirtingoms partijoms, ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas ir prezidentas P. Porošenka, dirbantys vienoje koalicijoje, atrodo, vieningai siekia skaidrumo ir atskaitingumo.

Laimei, Ukrainoje nėra vienos charizmatiškos asmenybės, į kurią visi žiūri ir visko iš jos tikisi. Nuo tada, kai Ukrainoje buvo suvokta, jog Rusija kelia tiesioginę grėsmę, ukrainiečiai suprato ir tai, kad jų ateitis yra visų jų rankose.

Naujoji valdžia Kijeve spirginama iš visų pusių: ją spaudžia ne tik aktyvistai, pernai vasarį padėję nuversti korumpuotą režimą, bet ir Europos Sąjunga bei Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Be TVF žadėtų 17 mlrd., Ukrainai reikia dar papildomų 15 mlrd. dolerių. Būtinos sparčios reformos, net jei jos nepatiks oligarchams, valdantiems didžiąją pramonės dalį.

Dabar didžiausias pavojus Kijevui - kad Maskva pareikalaus 3 mlrd. dolerių, kuriuos paskolino buvusiam prezidentui Viktorui Janukovyčiui 2013 metų gruodį siekdama, kad jis atsisakytų kelio į Europą, o vietoj to pasirinktų sąjungą su Kremliumi. Po poros mėnesių V. Janukovyčiaus režimas buvo nuverstas, o netrukus Maskva priminė naujiesiems Ukrainos lyderiams, kad paskolos sąlygos labai griežtos. Viena jų - Rusijos teisė nedelsiant pareikalauti grąžinti paskolą, jei Ukrainos skola viršys 60 proc. bendrojo vidaus produkto

Laukia naftos pabrangimo

Visai kitokia padėtis Rusijoje, kurią valdo vienas žmogus - V. Putinas. Jis komanduoja oligarchams ir slopina nepasitenkinimą. Jo karinės avantiūros Ukrainoje pelnė jam didžiulį populiarumą, tačiau dabar jis turi nuvertėjusį rublį, šuoliuojančią infliaciją, Vakarų sankcijas bei ilgalaikius valstybės biudžeto praradimus, kuriuos lemia maža naftos kaina. Rusijai taip pat gresia gyventojų praradimas - iš jos nori išvažiuoti ir jau išvažiuoja turtingieji bei versliausieji.

Kol kas vienintelė reforma, kurią daro V. Putinas, yra jo pastangos atsieti Rusijos ekonomiką nuo tarptautinės konkurencijos. Rinkimai ir žiniasklaida Rusijoje tapo visiškai kontroliuojami. O pačios svarbiausios reformos - policijos ir teismų - nevyksta, nors tai gyvybiškai svarbu siekiant įstatymo viršenybės, ginant nuosavybės teises ir naikinant korupciją.

Užuot vykdęs demokratines reformas, V. Putinas tikisi, kad per dvejus metus naftos kainos atsigaus, o jo vyriausybė tą laiką ištvers su daugiau kaip 400 mlrd. dolerių užsienio rezervų, uždirbtų per tuos metus, kai nafta buvo brangi.

Rusams siūlomas šioks toks saugumas mainais į laisvę, o Ukraina žengia į naująją savo laisvę neturėdama jokio saugumo. Kuriai gi jų pasiseks labiau?

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"