TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ekonominis stebuklas nedžiugina lenkų

2015 08 06 6:00
Andrzejus Duda su žmona Agata ir dukra Kinga šventė pergalę po antrojo prezidento rinkimų rato gegužės 24 dieną. Reuters/Scanpix nuotrauka

Šiandien iškilmingai prisiekęs tarnauti savo šalies ir piliečių gerovei bei perėmęs vadovavimą ginkluotosioms pajėgoms darbą pradės naujasis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. Gegužę jis netikėtai laimėjo rinkimus daugiausia žadėdamas pasirūpinti skurstančiais lenkais.

A. Duda žada tęsti dabartinę provakarietišką Lenkijos politiką ir stiprinti ryšius su NATO, nes tai ypač svarbu dėl karo kaimyninėje Ukrainoje. Šis nesenas A. Dudos pareiškimas reikšmingas turint galvoje, kad šis politikas ateina iš opozicinės ir euroskeptiškos "Įstatymo ir teisingumo" partijos (PiS), puoselėjančios labai rimtus ketinimus laimėti spalio 25 dieną numatytus visuotinius rinkimus.

A. Duda pareiškė, jog viliasi, kad per kitą NATO viršūnių susitikimą, kuris vyks Lenkijoje, bus nuspręsta nuolatos dislokuoti šalyje NATO pajėgas ir ginkluotę, "nes tai yra vienas iš mūsų saugumo garantų". Be to, A. Duda pridūrė, jog būtina kilstelėti Lenkijos armiją iki "gerbtino lygio".

Šiemet kiek anksčiau JAV paskelbė, kad dislokuos maždaug 250 tankų ir šarvuočių Lenkijoje bei kitose dėl Rusijos grėsmės būgštaujančiose NATO narėse regione.

Vidaus politikos srityje A. Duda žada, jog jo prezidentavimas bus "dinamiškas", jis daug keliaus, kad susitiktų su žmonėmis ir išgirstų jų problemas, kaip tai darė per sėkmingą savo rinkimų kampaniją. Daugiausia jo pergalę prezidento rinkimuose ir lėmė pabrėžiamas susirūpinimas tais žmonėmis, kurių Lenkijos ekonomikos augimas nepasiekė. A. Duda pažadėjo pirmiausia siekti, kad būtų atšauktas pensinio amžiaus ilginimas ir palengvinti mokesčiai skurdžiausiems sluoksniams.

Krokuvietis nuo gimimo

A. Duda gimė Krokuvoje, Janinos Milewskos ir Jano Tadeuszo Dudos, universiteto profesoriaus, šeimoje. Jo senelis dalyvavo Lenkijos kare su sovietais. Būsimasis prezidentas baigė Jano III Sobieskio mokyklą Krokuvoje, ten dabar jo žmona Agata Kornhauser-Duda dėsto vokiečių kalbą. Juodu susipažino per vakarėlį, kai dar mokėsi skirtingose mokyklose, susituokę nuo 1994-ųjų. 1995 metais gimusi dukra Kinga, vienintelis poros vaikas, studijuoja teisę (ją yra baigęs ir jos tėvas). A. Dudos uošvis Julianas Kornhauseris yra žinomas rašytojas, vertėjas ir literatūros kritikas.

A. Duda labai mėgsta slidinėti, būdamas studentas dalyvaudavo Alpių slidinėjimo čempionatuose. Kelerius metus jis dirbo savo Alma mater - Jogailos universitete, o po 2005 metų rinkimų pradėjo bendradarbiauti su PiS, dirbo Teisingumo ministerijoje, buvo Lenkijos valstybinio tribunolo narys, Lecho Kaczynskio laikais (nuo 2008 iki 2010 metų) dirbo prezidento kanceliarijoje. Jo, kaip PiS kandidato, mėginimas tapti Krokuvos meru buvo nesėkmingas, bet 2011 metais jis buvo išrinktas į parlamentą. 2013 metais laikraštis "Polityka" rašė, kad A. Duda yra vienas aktyviausių parlamentarų, atviras opozicijos argumentams ir susilaikantis nuo asmeninių užsipuolimų. Tačiau savo kadencijos Lenkijos Seime A. Duda nebaigė, nes 2014 metais buvo išrinktas į Europos Parlamentą.

Šiemet, per pirmąjį prezidento rinkimų ratą surinkęs 34,76 proc. balsų, o per antrąjį - 51,55 proc., A. Duda netikėtai nurungė antros kadencijos siekusį prezidentą Bronisławą Komorowskį, siejamą su valdančiąja liberalia Piliečių platforma. Tai buvo rinkimai, per kuriuos varžovus skyrė mažiausias Lenkijos istorijoje skirtumas - 3,1 procento. Po jų A. Duda oficialiai pasitraukė iš savo partijos.

Per rinkimų kampaniją į susitikimus su žmonėms Andrzejus Duda važinėjo motociklu.

Pažadai ir lūkesčiai

Naujausios apklausos rodo, kad beveik pusė lenkų - 48 proc. - mano, jog A. Duda bus geresnis valstybės vadovas už pirmtaką B. Komorowskį (22 proc. apklaustųjų mano, kad blogesnis, o 33 proc. jų nežino).

47 proc. respondentų tiki, jog A. Duda dirbs šalies labui, 37 proc. jų - kad labiausiai rūpinsis politinių grupių, kurioms atstovauja, interesais. Maždaug penktadalis apklaustųjų būgštauja, kad naujasis prezidentas susilpnins Lenkijos pozicijas tarptautinėje arenoje ir Europos Sąjungoje (ES).

Respondentų taip pat klausta apie galimą A. Dudos prezidentavimo poveikį Lenkijos santykiams su didžiausiomis kaimynėmis. Kaip rodo apklausa, nerimas dėl pablogėsiančių santykių yra didesnis už viltį, kad jie pagerės (37 ir 13 proc.).

Paklausti apie Lenkijos santykius su Vokietija 48 proc. respondentų nurodė nesitikintys, kad naujasis prezidentas juos pakeistų, 17 proc. jų mano, kad dvišaliai santykiai A. Dudai prezidentaujant pablogės, o 15 proc. tikisi, jog naujojo valstybės vadovo dėka jie pagerės.

Daugiau kaip pusė lenkų - 51 proc. - blogai vertina pasitraukiančio B. Komorowskio prezidentavimą. Tik 37 proc. jų mano, kad jis buvo geras prezidentas. 47 proc. apklaustųjų nurodė, kad jis įvykdė tik dalį savo pažadų, o 36 proc. jų mano, jog apskritai jų netesėjo. Pusė respondentų įsitikinę, kad B. Komorowskis buvo blogesnis valstybės vadovas, nei jie tikėjosi, 13 proc. teigia, jog viršijo jų lūkesčius.

Aleksanderą Kwasniewskį kaip geriausią prezidentą per pastaruosius 25 metus įvardijo 30 proc. respondentų. Antroji vieta atiteko Lechui Kaczynskiui (15 proc.), o trečioji - Lechui Walęsai (11 proc.). B. Komorowskis (9 proc.) liko ketvirtas, o penktąją ir paskutinę vietą užėmė Wojciechas Jaruzelskis (2 proc.).

Dvi Lenkijos

Per 25 metus, kai Lenkija nusimetė komunistų režimą ir sovietų globą bei perėjo prie laisvosios rinkos ir kapitalizmo, vieni negali atsidžiaugti laisve ir klestėjimu, kurio šalis sulaukė po 2004-ųjų, kai įstojo į ES, kiti gyvena skurdžiai, teuždirbdami vos daugiau nei 200 eurų per mėnesį. Tad nenuostabu, kad žmonės kai kada kalba apie „dvi Lenkijas“: vieną jų sudaro daug uždirbantys piliečiai, daugiausia miestų gyventojai, o kitą – nekvalifikuoti darbininkai, sunkiai suduriantys galą su galu dėl mažų atlyginimų ir neužtikrintų darbo vietų, dažniausiai kaimuose ir mažuose miesteliuose.

Daug metų vyriausybė gyrėsi sparčiu ekonomikos plėtros tempu. Šiemet Lenkijos ekonomika augs 3,5 proc., o nuo 2004-ųjų, kai Lenkija tapo ES nare, nedarbas sumažėjo apie 20 proc. - iki 10,3 procento.

Tačiau sociologai teigia, kad bendrojo vidaus produkto (BVP) rodikliai neatskleidžia, kaip iš tikrųjų gyvena daugelis lenkų. Atlyginimai maži, vidutiniškai 865 eurai per mėnesį, o daugelis žmonių kur kas mažiau uždirba. Atlyginimų fondas sudaro tik apie 37 proc. BVP, nors ES vidurkis yra apie 50 procentų. Šis skaičius rodo, kiek iš tikrųjų sukuriamos vertės pasiekia žmonių kišenes, ir jis iš tiesų nėra didelis.

Tų, kurie jaučiasi atriboti nuo Lenkijos ekonomikos stebuklo, nusivylimas laikomas svarbia priežastimi, kodėl A. Duda laimėjo prezidento rinkimus. Lenkijos prezidento vaidmuo daugiausia reprezentacinis, bet spalį šalyje vyks parlamento rinkimai, o apklausos rodo, kad po aštuonerių metų vadovavimo Piliečių platformai gresia dar vienas skaudus pralaimėjimas.

PiS populiarumas išaugo žadant, kad neturtingiesiems padės didesnis valstybės kišimasis į ekonomiką. PiS pergalė reikštų dideles politikos permainas Lenkijoje, kurios ekonomika yra šešta didžiausia ES. Mat ši partija žada didinti mokesčius bankams, kurių dauguma yra valdomi užsienio kapitalo, ir didiesiems mažmeninės prekybos tinklams.

"Šlamšto kontraktai" griauna darbo rinką

Pagrindiniu kampanijos akcentu tampa debatai dėl sąlygų darbo rinkoje, kai daugelis jaunų žmonių gyvena nuo algos iki algos. Ypač didelį pasipiktinimą kelia populiarėjančios laikinosios darbo sutartys, suteikiančios darbuotojams menkas socialines garantijas, o kritikai jas vadina tiesiog "šlamšto kontraktais“. Lenkijos vyriausybės statistika rodo, kad apie 1,4 mln. šalies žmonių dirba pagal laikinąsias darbo sutartis, nors prieš penkerius metus jų buvo tik apie pusę milijono. Atskira ES statistika rodo, kad Lenkijoje pagal laikinąsias sutartis dirbančių žmonių daugiau negu bet kurioje kitoje iš 28 Bendrijos šalių, o 2014 metais jie sudarė 28 proc. visų turinčių darbą.

Planuota, kad tokios sutartys suteiks daugiau lankstumo menininkams ir kitų profesijų darbuotojams, dirbantiems ne vienoje darbovietėje. Tačiau pagal jas dirbantys žmonės neturi daugelio įprastų garantijų, pavyzdžiui, teisės į mokamas atostogas, darbdavių įmokų į valstybinius sveikatos draudimo ir pensijų fondus, ilgesnio informavimo apie planuojamą atleidimą laikotarpio.

Kritikai teigia, kad darbdaviai piktnaudžiauja laikinosiomis sutartimis. Pagal kas mėnesį pratęsiamas arba laikinąsias sutartis dirbantys žmonės retai gauna būsto paskolų, o nesaugumas daugelį jų atgraso nuo šeimų kūrimo. Tokia padėtis gali dar labiau paaštrinti Lenkijos demografinę krizę, kai gimstamumas (1,3 kūdikio vienai moteriai) yra vienas mažiausių Europoje.

Nuo ateinančių metų įsigaliosiančios įstatymų pataisos apribos tokių sutarčių sudarymą, bet premjerė Ewa Kopacz, kovodama dėl politinio išlikimo, žadėjo dar labiau jas suvaržyti.

Net šalies pagrindinis dienraštis „Gazeta Wyborcza“, atlikęs svarbų vaidmenį pereinant prie laisvosios rinkos ekonomikos, teigia, kad „šlamšto kontraktai“ yra per toli nuėjęs iškreiptos formos kapitalizmas. Laikraštis liepos 20 dieną pradėjo kampaniją prieš tokias darbo sutartis, kurios „pradėjo griauti mūsų darbo rinką“. „Vykstant transformacijai šis lankstumas mums padėjo pritraukti investuotojų ir kovoti su dideliu nedarbu, - rašė „Gazeta Wyborcza“. – Tačiau jis sukėlė siaubingų socialinių padarinių.“

Reuters, AP, BNS, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"