TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Eksperimentas: dalys gyventojams pinigus

2015 07 08 6:00
Iniciatyvos šalininkai mano, kad asmuo, gavęs pragyventi pakankamą pinigų sumą, bus laimingesnis ir labiau norės dirbti. businessinsider.com nuotrauka

Kitais metais Olandijoje vyks neįprastas socialinis eksperimentas. Mokslininkai aiškinsis, ar būtina atidžiai stebėti ir kontroliuoti besąlygines bazines pajamas gaunančius asmenis.

Besąlyginėmis bazinėmis pajamomis vadinamos išmokos, kurias gyventojai gauna nuolat, nepriklausomai nuo jokių sąlygų. Teoriškai šios sumos turėtų užtekti pagrindinėms pragyvenimo išlaidoms padengti. Kitų metų sausio mėnesį ketvirto pagal dydį Nyderlandų miesto Utrechto savivaldybė ir čia veikiantis universitetas sukurs kelis skirtingus socialinių išmokų režimus ir juos išbandys.

Nienke Horst, Utrechto miesto vyriausybės projektų vadovė, paaiškino, kad žmonės, kurie jau įtraukti į socialiai remtinų asmenų sąrašus, kas mėnesį bus mokama nuo 900 (asmeniui) iki 1300 eurų (porai ar šeimai). Iš maždaug 300 eksperimento dalyvių mažiausiai 50 žmonių gaus besąlygiškas pagrindines pajamas ir nebus niekaip kontroliuojami - net jei susiras darbą ar kitą pajamų šaltinį, išmokų mokėjimas nebus stabdomas. Mokslininkai surinks dar tris grupes, kurios bus griežčiau ar švelniau stebimos ir reguliuojamos. Eksperimente taip pat dalyvaus kontrolinė grupė. Jos atstovai kaip ir anksčiau gaus išmokas pagal dabartines taisykles.

Pasak N. Horst, eksperimentu siekiama paneigti mintį, kad žmones, kurie gauna valstybės išmokas, reikia stebėti ir reguliuoti. Pagrindinis besąlyginių bazinių pajamų kritikų argumentas – tokias lėšas gaunantys asmenys neskatinami dirbti, o tai kenkia ekonomikai. Mokslininkai bandys patvirtinti arba paneigti šį teiginį. Pati N. Horst nusiteikusi optimistiškai: jeigu žmonėms nebereikės rūpintis, kaip patenkinti pagrindinius savo poreikius, jie bus laimingesni ir labiau norės dirbti.

Kitose šalyje, pavyzdžiui, Indijoje ir Malavyje, jau bandyta įvesti besąlygines bazines pajamas. Žinomiausias eksperimentas atliktas Kanados Dofino miestelyje. 1974-1979 metais čia vykdyta „Mincome“ programa, pagal kurią visiems gyventojams buvo mokamos išmokos. Jų dydis priklausė nuo to, kiek asmuo uždirba.

Australijos ekonomistė Evelyna Forget išnagrinėjo šį eksperimentą ir parengė ataskaitą pavadinimu „Miestas be skurdo“. Pagrindinės jos išvados: programa sumažino skurdą ir palengvino kai kurias kitas problemas mieste. Nors gyventojai tikrai pradėjo dirbti mažiau, kaip skeptikai ir prognozavo, daugumą tokių žmonių sudarė jauni vyrai, grįžę mokytis toliau, ir moterys, nusprendusios daugiau laiko skirti motinystės atostogoms. Be to, „Mincome“ programos dalyviai rečiau lankydavosi ligoninėse, o miesto sveikatos priežiūros įstaigos sulaukdavo mažiau pacientų, besiskundžiančių psichinės sveikatos sutrikimais.

Vienas esminis skirtumas tarp Dofino ir olandų tyrimo – Kanadoje išmokos buvo mokamos visiems be išimties, o Utrechto eksperimente dalyvaus tik jau socialines išmokas gaunantys gyventojai. Kokie būtų buvę „Mincome“ programos ilgalaikiai padariniai, neaišku. Ji baigėsi, kai pasikeitė valdančioji partija tiek provincijos, tiek centrinėje vyriausybėje, tinkamai taip ir neįvertinus rezultatų.

scroll.in, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"