TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ekspertai: Lietuvos ambicijos didžiausios regione

2012 10 21 8:14
kam.lt nuotrauka

Nors Lietuva iš trijų Baltijos šalių turi daugiausia ambicijų, susijusių su ginkluotųjų pajėgų vystymu, tačiau atsilieka nuo geriausiai kariuomenę finansuojančios Estijos, teigiama naujoje Švedijos karo ekspertų parengtoje studijoje.

Bo Ljungo, Tomas'o Malmlofo, Karlio Neretnieko and Mike'o Winnerstigo parengtoje studijoje "Baltijos šalių saugumas ir apginamumas" taip pat išsamiai analizuojamos NATO galimybės veikti reaguojant į jėgos panaudojimą prieš Baltijos šalis iš Rusijos pusės. Daugiausia rūpesčių, pasak studijos autorių, NATO sukeltų moderni Rusijos oro gynybos sistema. Vienas iš jos elementų - žemė-oras tipo raketų sistema S-400 - neseniai buvo priimta į kovinę rikiuotę Karaliaučiaus srityje.

Pasak Švedijos strategų,"iš trijų Baltijos šalių Estija yra ta, kurioje ginkluotųjų pajėgų vystymas yra aukščiausias prioritetas". "Estijos karinės pajėgos yra apginkluotos pakankamai neblogai, bet lengvai", - rašoma studijoje, kurios kopiją gavo BNS.

Tačiau pažymima, jog ilgalaikiame ginkluotųjų pajėgų vystymo plane yra numatyta įsigyti vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų, mechanizuoti dabartinę pėstininkų brigadą, įgyti sraigtasparnių pajėgumus, apmokyti savanorius vykdyti sudėtingesnes užduotis. "Jei šis planas bus įgyvendintas, Estijos ginkluotosios pajėgos dešimtmečio pabaigoje pasieks tokį pajėgumą, kad galės reikšmingai prisidėti prie stabilumo Baltijos jūros regione. Numanomas agresorius turės mažai galimybių pasiekti lengvą pergalę. Bet kuris agresorius susidurs su ilgu Estijos pasipriešinimu, su visa iš to kylančia rizika ir neapibrėžtumu. Bet ir turint tai omenyje, Estija, kaip ir kitos Baltijos šalys, visuomet liks priklausomos nuo karinės paramos iš užsienio, kiek tai bus susiję su užpuoliko atgrasymu ar šalies gynimu nuo užpuolimo", - teigia studijos autoriai.

Tuo metu Lietuvos ambicijoms būti pirmaujančia karinėje srityje tarp Baltijos šalių kelią užkirto ekonominė krizė. "Nepaisant to, kad kariuomenės plėtojime turi didžiausias ambicijas tarp Baltijos šalių, Lietuva šiuo metu atsilieka nuo Estijos. Tai labai susiję su ekonomine krize ir jos atgarsiais. (...) Ekonomine krizė nulėmė, kad visos investicijos daugiau ar mažiau liovėsi. Tačiau Vyriausybė aiškiai pareiškė, kad dabartiniai ekonominiai sunkumai neturi nustelbti ilgalaikių poreikių", - rašo švedų strategai, tarp kurių yra karinio planavimo patirties turinčių ekspertų.

Pasak studijos, Lietuvos ilgalaikiai tikslai yra nacionalinių elementų susiejimas su Integruota NATO oro gynybos sistema, pajėgumų priimti paramą iš užsienio užtikrinimas, žvalgybos, prieštankinių ir oro gynybos pajėgumų vystymas. "Kaip kitos dvi Baltijos šalys, Lietuva yra ir liks priklausoma nuo karinės pagalbos iš užsienio, jei prireiks stipraus atgrasymo ar bus užpulta. Abejotina, ar Lietuva numatomoje ateityje pajėgs atlikti būtinas investicijas, kad modernizuotų pajėgas pagal iškeltus tikslus", - teigiama studijoje. Pasak jos, krizė paveikė ir Latvijos ginkluotųjų pajėgų vystymo procesus. "Gynybos biudžeto karpymai paskatino drastiškus pokyčius Latvijos karinėje struktūroje. Štabai buvo sujungti į Jungtinę operacijų vadavietę, buvo atsisakyta daugiau kaip 1 tūkst. pozicijų, buvo nustatytas aiškus atsakomybių pasidalijimas tarp Gynybos ministerijos ir Jungtinio štabo. Nors šie veiksmai neturi tiesioginio poveikio Latvijos kariuomenės pajėgumams, jie gali būti svarbūs ilgesniame laikotarpyje didinant jos efektyvumą. Yra rengiamas ilgalaikis vystymo planas", - vardija ekspertai.

Studijoje išsamiai analizuojamas galimas NATO ir Rusijos konfliktas dėl Baltijos šalių. Toks scenarijus, pasak autorius, nors šiuo metu ir labai mažai tikėtinas, tačiau iki galo neatmestinas. Pasak autorių, bene didžiausia svarba ginant Baltijos šalis nuo Rusijos tektų pastangoms užsitikrinti dominavimą ore. "Žvelgiant iš Rusijos pusės, greitis ir netikėtumas tikriausiai būtų esminiai bet kokių svarstymų panaudoti jėgą aspektai. Ateityje Rusijos ginkluotosios pajėgos tikriausiai nebus tokios didelės, kad galėtų sunaikinti Baltijos šalis gryna kiekybine persvara, ypač jei reikiami NATO pastiprinimai būtų savo vietoje, o NATO oro pajėgumai galėtų būti panaudoti pilnu efektyvumu. Veiksminga oro gynybos sistema tokiu atveju būtų lemiamu Rusijos arsenalo komponentu. Šis pajėgumas, atrodo, yra pakeliui", - rašo Švedijos strategai.

"Ar sausumos komponentai bus pajėgūs kelti grėsmę Baltijos šalims, yra labiau abejotina. Tai labai priklauso nuo vykstančios Rusijos karinės reformos. Jei reforma bus sėkminga, reikiamas kiekis gerai parengtų dalinių tikriausiai bus prieinamas. Jei ne, bet kokie veiksmai gąsdinti ar užpulti Baltijos šalis reikalaus laikui imlaus pasirengimo. Jie bus stebimi ir tai suteiks NATO laiko imtis veiksmų situacijai stabilizuoti bei užkirsti kelią priešiškiems veiksmams. Suprantama, kad tam turėtų būti gerai parengti ir treniruotėse išbandyti gynybos planai bei pasiruošimas priimti būtinus sprendimus", - teigiama studijoje.

Tačiau Švedijos strategai pažymi, kad Rusijos puolimo atveju NATO reakcija taip pat turėtų būti greita, nes planas atsikariauti Baltijos šalis šiuo metu laikomas nepatikimu. Autoriai pažymi, kad Aljanso veiksmų laisvę apribotų ir kariniu požiūriu itin nepalanki Baltijos šalių geografinė padėtis.

"Baltijos šalys kyšo kaip pleištas 700 kilometrų ilgio Baltijos jūros pakrantės atkarpoje, tačiau atstumas nuo Baltijos jūros iki Rusijos ir Baltarusijos sienų tesiekia 200-400 kilometrų. Jei NATO prireiktų teikti paramą Baltijos šalims, bet kokie sausuma judantys daliniai turėtų įveikti daug didesnį atstumą,nei galimas užpuolikas", - teigia ekspertai.

Autoriai pažymi, kad ginant Baltijos šalis ypatingai svarbi būtų NATO parama iš oro, o lemiamą įtaką Aljanso galimybėms vykdyti oro operacijas Baltijos jūros regione turėtų NATO pajėgumas sustabdyti Rusijos oro gynybos sistemas. "Sistemos, su kuriomis NATO gali tikėtis susidurti Baltijos jūros regione, būtų žymiai pajėgesnės už tas, su kuriomis Aljansas susidūrė iki šiol. Pavyzdžiui, S-400 veikimo nuotolis yra 400 kilometrų ir yra integruota į oro gynybos kompleksą, kurį sudaro kelių raketų sistemos. Pavyzdžiui, SA 15 yra specialiai sukurta numušti žemai skrendančius lėktuvus, sparnuotąsias raketas, valdomas bombas baigiamosios jų skrydžio fazės metu. Labai ilgo nuotolio sistemos, tokios kaip S-400, grasintų ne tik koviniams lėktuvams, bet ir tokiems palaikymo orlaiviams, kaip JSTAR, AWACS ar U2 taip apsunkinant taikinių nustatymą", - rašoma studijoje.

Pasak karo strategų, vienu didžiausių iššūkių Aljansui vykdant Baltijos šalių gynimo operaciją būtų tai, kad pasirinktos priemonės turėtų suveikti iš karto. "Pasirinkti metodai turėtų būti veiksmingi nuo pat oro kampanijos pradžios - bus mažai arba išvis nebus laiko tobulinti juos vykstant kampanijai remiantis jau surinkta patirtimi", - teigia ekspertai. "Tikrai didelė problema yra tai, kad vertinant sudėtingų ginkluotės sistemų efektyvumą nė viena iš konflikto pusių negali būti užtikrinta, kaip jų sistemos pasirodys prieš tai, kai jos iš tiesų bus nukreiptos viena prieš kitą. Todėl neįmanoma padaryti tikėtino spėjimo, ar integruota Rusijos oro gynybos sistema pajėgs rimtai sukliudyti JAV oro kampanijai. Abi pusės turėtų laukti neigiamų ir teigiamų netikėtumų", - rašoma dokumente.

Ekspertai taip pat pažymi, kad diskutuojant apie aukščiau paminėtus scenarijus niekuomet negalima pamiršti, jog ir Rusija, ir NATO savo arsenaluose turi ir smūgiams Europos teatre numatytus branduolinius ginklus. "Dar vienas aspektas, kuris vaizdą daro sudėtingesniu, yra nestrateginių branduolinių ginklų (NBG) buvimas. Rusijos karinė mintis visuomet pabrėžė NBG svarbą dėl kiekybinio įprastinės NATO ginkluotės pranašumo. Nors NBG buvimas Karaliaučiaus srityje nėra oficialiai pripažintas, šis klausimas ir svarba, kurią Baltijos šalys suteikia NATO (iš tiesų Amerikos) NBG Europoje, visada šmėžuos bet kokioje diskusijoje apie saugumą Baltijos jūros regione", - teigiama studijoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"