TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ekspertai: ukrainiečiai gali tikėtis diversijų

Nors naujoji Rada bus labai marga, joje dominuos provakarietiškos partijos, o Rytų Ukrainos partijos greičiausiai liks už borto.  Reuters/Scanpix nuotrauka

Aukščiausiąją Radą šią savaitę rinksianti Ukraina greičiausiai neišvengs provokacijų ir protestų. Didžiausi diversijų taikiniai bus Rytų Ukrainos regionai, kur gali būti siekiama užkirsti rinkimams kelią, įteigti vietiniams gyventojams, kad Ukrainos parlamente jiems atstovaujama nebus. Taip naujienų portalui LRT.lt sako Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Linas Kojala.

„Esminis iššūkis Ukrainai yra struktūrinės reformos, kurias ji turi įgyvendinti, ir pasirengimas asociacijos [su ES] susitarimui – europietiškų standartų ir normų perėmimui. Siekiant tą procesą stabdyti, be abejo, gali būti vėl kalbama apie tai, kad parlamentą puola fašistai, kad galbūt bus bandoma susidoroti su rusakalbiais gyventojais. Kuriami tie mitai, kurie tarsi vėl įteisins bet kokias provokacijas ir priešinimąsi tam, kas vyksta“, – kalba L. Kojala.

Analitiko teigimu, rinkimai Ukrainoje bus sudėtingi, nes juos bus bandoma surengti ir tuose regionuose, kurie dabar realiai yra kontroliuojami prorusiškų pajėgų. Pasak L. Kojalos, diversijų ir provokacijų tikrai gali būti vien jau todėl, kad, pagal apklausų rezultatus, apie trečdalį balsų turėtų gauti Petro Porošenkos partija.

„Tai leistų prezidentui konsoliduoti politinę įtaką, nes po konstitucinių reformų didesnę galią turi įstatymų leidžiamoji valdžia ir vyriausybė. Taigi akivaizdu, kad ta kryptis, kurią renkasi Ukrainos piliečiai ir konsoliduota politinė grupė žmonių, galinčių vykdyti reformas, Rusijai yra neparanki“, – sako pašnekovas.

Diversijų taikinys – Rytų Ukrainos gyventojai ir kariai

Anot L. Kojalos, nors ukrainiečių apklausos rodo, kad ir Rytų regionų gyventojai nepritaria Rusijos veiksmams Ukrainoje, jie gana jautriai reaguoja į tai, kad galbūt jiems nepakankamai atstovaujama Kijeve. Todėl, analitiko manymu, daugiausia diversijų galima tikėtis būtent Ukrainos rytuose.

„Diversijų taikiniai galėtų būti rinkimai, jei jie įvyks, rytinėje Ukrainos dalyje. Gali būti siekiama užkirsti jiems kelią ir parodyti vietos gyventojams, kad jiems nebus atstovaujama parlamente. Neva parlamentas bus uzurpuotas fašistinių arba Amerikos sutelktų politikų ir jie priims Rytų Ukrainos gyventojams nepalankius sprendimus. Taigi pirmasis taikinys galėtų būti Ukrainos rytai, kur būtų bandoma parodyti, kad rinkimai ten arba neįvyko, arba buvo nesėkmingi ir tie žmonės paliekami likimo valiai“, – pažymi L. Kojala.

RESC analitikas Laurynas Kasčiūnas taip pat neabejoja, kad Aukščiausiosios Rados rinkimai bus neramūs. Pasak L. Kasčiūno, provokatoriai gali pamėginti manipuliuoti ir Ukrainos kariais.

„Yra tam tikras Rytų Ukrainoje kariavusių karinių pajėgų nusivylimas valdžia ir kariuomenės vadovybe dėl korupcijos, išdavysčių bei atsakymų trūkumo apie tai, kas vyko Ilovaiske, kur nukentėjo ir likimo valiai buvo palikti Ukrainos kariai. Tie žmonės tikrai yra herojai, bet kai kas gali bandyti jais manipuliuoti, jiems to net nežinant“, – sako analitikas.

Taip pat, pasak L. Kasčiūno, labai tikėtinas naujas Maidanas, tik tas Maidanas jau būtų visiškai kitoks, režisuojamas visai kitų veikėjų. Tikėtina, kad bus stengiamasi sužlugdyti P. Porošenkos autoritetą.

„Galima kalbėti apie tai, kad Rusijai nepavyko teritoriškai suskaldyti valstybės, tačiau jai pavyko įšaldyti konfliktą ir dabar ji gali bandyti ieškoti būdų, kaip naudotis nepasitenkinimu, skilimu, žlugdyti P. Porošenkos autoritetą. Ir, nors naujausios ukrainiečių apklausos rodo, kad P. Porošenka ir jo partija vertinami labai palankiai, autoriteto žlugdyti Rusijai nesiseka, šiek tiek laiko dar yra“, – pažymi L. Kasčiūnas.

Ukrainos gyventojų preferencijos rinkimuose. Tarptautinio respublikonų instituto duomenys

Rytų Ukrainos partijos liks už borto

LRT.lt pašnekovai sako, kad, nors naujoji Rada bus labai marga, joje dominuos provakarietiškos partijos, o Rytų Ukrainos partijos greičiausiai liks už borto.

Rugsėjį atlikto Tarptautinio respublikonų instituto užsakyto tyrimo duomenimis, P. Porošenkos partiją Ukrainoje palaiko 32, Oleho Liaško Radikalų partiją – 10, Julijos Tymošenko „Tėvynę“ (Batkivščyna) – 7 proc. gyventojų. O Petro Symonenkos Komunistų bei Viktoro Janukovyčiaus Regionų partijas tepalaiko 3 ir 2 proc. ukrainiečių.

„Tradiciškai rytuose sėkmė lydėdavo Regionų partiją, kuri dabar realiai nebefunkcionuoja, ir komunistus. Jie sudarydavo pakankamai didelę dalį arba valdančiąją daugumą parlamente. Dabar akivaizdu, kad Regionų partija išnyks iš politinio žemėlapio, komunistai, tikėtina, taip pat į parlamentą nepateks. Galbūt atskiri politikai pateks ir įsilies į tam tikras jėgas, bet partijų atstovavimo parlamente nebus. Tačiau tai nereiškia, kad nebus atstovaujama Ukrainos rytams“, – teigia L. Kojala.

RESC analitikas pažymi, kad jau Prezidento rinkimai parodė, jog Rytų Ukrainos gyventojai kartu su vakariečiais pakankamai aiškiai palaiko P. Porošenką ir jo valdžią. Tai atsispindi ir dabartinėse apklausose, kurių duomenimis, P. Porošenkos partija rinkimuose surinks apie 32 proc. balsų. Balsai ateis ir iš Rytų Ukrainos, todėl nebus galima teigti, kad Rytų Ukrainai nėra atstovaujama, jei nėra išrenkama Regionų partija.

L. Kasčiūnui ir L. Kojalai nerimą kelia Oleho Liaško Radikalų partija. Ši, apklausų duomenimis, bus antroji pagal balsų skaičių.

„O. Liaško partija nėra tokia prognozuojama, kaip „Laisvė“ (Svoboda), kurios rinkėjų balsus ji greičiausiai ir perims. „Laisvė“ įrodė savo prognozuojamumą įvairiais lūžiniais momentais: partijos vadovas Olehas Tiagnibokas su Vitalijumi Klyčko ir Arsenijumi Jaceniuku buvo trečias politinis lyderis Maidane. Jis netgi padarė viską, kad tą ukrainietišką nacionalizmą pakreiptų europietiškumo linkme, palaikė integraciją į Europą. O dabar ateina O. Liaško, kuris yra mažiau prognozuojamas, – svarsto L. Kasčiūnas. – Jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad O. Liaško yra prorusiškas, Ukrainos labui jis padarė daug, pats važiavo į Donbasą, suimdavo, tardydavo teroristus, tiesiogiai dalyvavo tuose įvykiuose, ir tai lėmė padidėjusį jo populiarumą. Tačiau jo veiklą prognozuoti sunkiau.“

Analitikai šiuose rinkimuose taip pat prognozuoja Julijos Tymošenko politinės karjeros saulėlydį, tačiau neabejoja, kad naujoji Rada bus daugiausia proeuropietiška.

Oligarchai įtaką šalyje išlaikys

Nors naujai išrinktas Ukrainos parlamentas bus labiau provakarietiškas, pasak LRT.lt pašnekovų, niekas negali būti tikras dėl įtaką šalies politikai darančių oligarchų, netgi paties P. Porošenkos.

„Oligarchai vieną kartą gali būti proeuropietiški, kitą kartą jų interesai tokie nebus, ir tai niekur nedingo. Nauja A. Jaceniuko ir Oleksandro Turčynovo partija labai remiama oligarcho Igorio Kolomoiskio. Tad oligarchija niekur nedingsta, bet viskas labai aiškiai juda į provakarietišką pusę“, – sako L. Kasčiūnas.

Savo ruožtu L. Kojala pažymi, kad net ir paties P. Porošenkos provakarietiškos politinės orientacijos nėra neabejotinos: „Taip, jis yra provakarietiškas politikas, bet taip pat jis – oligarchinio sluoksnio politikas, oligarchas. Politikai Ukrainoje visuomet derino ne tik politiką, bet ir valstybės ekonomiką su oligarchų interesais. Ir ta sankloda, panašu, išjudinta nebus.“

Pasak L. Kojalos, nors Ukrainos oligarchai prisitaikė prie kintančių sąlygų, daugelis jų netgi rėmė kovą prieš separatistus, jų įtaka išliks didelė, todėl ekonomikos skaidrėjimas vyks labai lėtai arba nevyks visai. O kaip tik tokią kleptokratinę ekonomiką išlaikyti Ukrainoje yra vienas iš Kremliaus tikslų. Klestinti kleptokratija, anot analitiko, yra aiškus ženklas, kad Ukraina negali susilieti su Vakarais, nes Vakarai nori skaidrumo, demokratijos ir laisvos rinkos.

Ukrainos parlamento sprendimai priklausys ir nuo Kremliaus

LRT.lt pašnekovai teigia, kad naujai išrinktos Ukrainos Aukščiausiosios Rados sprendimams įtaką turės ne tik oligarchai. Jau dabar dalį Ukrainos teritorijos per separatistines jėgas kontroliuojantis Kremlius šaliai diktuos vidaus ir užsienio politikos taisykles.

„Per separatistines jėgas Rusija realiai kontroliuoja apie trečdalį Ukrainos teritorijos. Tą pripažino ir Kijevas, sėsdamas prie derybų stalo su tais teroristais. Sprendimas atidėti asociacijos sutarties laisvos prekybos dalies įgyvendinimą atitinka Rusijos, tačiau iš dalies ir Ukrainos oligarchų interesus. Jų pagrindinis tikslas yra eksportuoti į Europą neprisitaikant prie europietiškų standartų. Kartu su tuo Rusijos įtaka ir toliau bus didelė, nes de facto kontroliuodama dalį teritorijos ji galės kliudyti Kijevo sprendimams įgyvendinti šaliai labai reikalingas struktūrines reformas“, – tikina L. Kojala.

Analitiko teigimu, Maidanas buvo puiki proga įgyvendinti skausmingas reformas ir pereiti į vakarietišką ekonomiką, tačiau taip neįvyko. Tikėtis, kad reformas pavyks įvykdyti, kai itin ryžtingos Maidano nuotaikos atslūgusios, o Rusija išlaiko įtaką, yra sunku.

„Vyko Oranžinė revoliucija, valdžioje buvo Viktoras Juščenka ir J. Tymošenko, kurie lygiai taip pat kalbėjo apie reformas ir Europą. Tačiau kadangi kleptokratinė ekonomika nebuvo pažabota, realių sprendimų jie padaryti negalėjo. Ukrainos parlamento virsmas į provakarietišką yra geras žingsnis, bet kitos aplinkybės rodo, kad tikėtis didelių stebuklų sunku. Panašu, kad Ukraina ir toliau bus pakibusi tarp dviejų krypčių: atvirai deklaruos provakarietišką kryptį, bet ten žengti realiai negalės, nes veiksnys iš Rytų turi per didelę įtaką“, – apgailestauja L. Kojala.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"