TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ekspertas: lietuvių nusikaltėliai emigruoja ten, kur lengviau nusikalsti

Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Dėl gerai veikiančių saugumo priemonių ir Lietuvos įstojimo į Šengeno erdvę Lietuvos nusikalstamas pasaulis yra linkęs emigruoti ten, kur vykdyti nusikaltimus galima daug lengviau. Taip teigia Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Andžejus Roginskis, komentuodamas situaciją, kai Norvegijoje buvo sulaikyta narkotikus platinusi grupuotė, kurią daugiausia sudarė lietuviai.

„Iš esmės nusikalstamas pasaulis bando kitur ieškoti komfortabilių zonų – ten, kur jiems daug saugiau vykdyti nusikalstamas veikas. Tai ir yra mūsų glaudaus bendradarbiavimo su partneriais priežastis. Organizuotų veiklų, organizuotų grupių vienai šaliai tikrai neįmanoma paveikti ir patraukti atsakomybėm“, – LRT Radijui sako A. Roginskis.

Dvejus metus Norvegijoje prieš prekiautojus narkotikais vykdytą tyrimą „Litas“ galiausiai vainikavo didelio masto operacija. 140-čiai asmenų – norvegų ir lietuvių – pateikti kaltinimai. Lietuvių nusikaltėliai apibūdinami kaip keliantys grėsmę Norvegijos saugumui. Anot A. Roginskio, Norvegija tarp penkių labiausių lietuvių pamėgtų valstybių, tinkamų vykdyti nusikalstamą veiklą, užima tik ketvirtą vietą.

Ekspertas: lietuvius vilioja mažesnės kainos juodojoje rinkoje

A. Roginskio teigimu, operacija, įvykdyta Norvegijoje, yra išskirtinė. Norint atsakyti, kodėl taip įvyksta, kad užsienyje sulaikomos itin didelės lietuvių nusikaltėlių grupės, anot specialisto, vienos priežasties įvardyti būtų neįmanoma.

„Tai lemia keletas priežasčių. Kalbant apie kalėjimus, laisvės atėmimo vietose esančius piliečius, ko gero, tai lemia mūsų geras, glaudus bendradarbiavimas ir bendros operacijos. [...] Pagrindinė priežastis, kurią įvardyčiau, – Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą (ES), vėliau – į Šengeno erdvę, laisvės įgijimas“, – svarsto A. Roginskis.

Jis įvardija, kad pagrindinės penkios šalys, į kurias dažniausiai traukia Lietuvos nusikalstamas pasaulis, yra Vokietija, Jungtinė Karalystė, Švedija, Norvegija ir Lenkija. Jis pripažįsta, kad Norvegija nėra ES valstybė, tačiau tvirtina, jog Lietuvos nuskalstamos grupuotės dėl Lietuvoje gerai veikiančių priemonių ieško rinkų, kur savo veiklą galėtų vykdyti lengviau.

„Dėl pakankamai gerų įrankių mūsų valstybėje, pavyzdžiui, Kriminalinės žvalgybos įstatymo, [...] kuris leidžia preventyviai paveikti nusikalstamumą, nusikaltėliai yra priversti ieškoti kitų – gerų, patogių, pelningų – rinkų. Logiškas atsakymas – kitose valstybėse lengviau vykdyti nusikalstamas veikas vien dėl to, kad šių asmenų kitų valstybių teisėsauga nelabai gerai žino arba nelabai gerai žino, kaip jie veikia“, – tikina A. Roginskis.

Dėl tokios situacijos, pasak specialisto, galima pastebėti stabilias tendencijas: kai kuriose srityse nusikaltimų mažėja, kitose, pavyzdžiui, nusikaltimų, vykdomų internetinėje erdvėje, daugėja.

„Iš esmės nusikalstamas pasaulis bando kitur ieškoti komfortabilių zonų – ten, kur jiems daug saugiau vykdyti nusikalstamas veikas. Tai ir yra mūsų glaudaus bendradarbiavimo su partneriais priežastis. Organizuotų veiklų, organizuotų grupių vienai šaliai tikrai neįmanoma paveikti ir patraukti atsakomybėm“, – teigia LRT Radijo pašnekovas.

Jo pastebėjimu, lietuvių padarytų nusikaltimų Norvegijoje tendencijos išlieka nepakitusios jau kelerius metus – ypatingo suaktyvėjimo nėra pastebima. Jis taip pat nurodo, kad lietuviai šioje šalyje dažniausiai imasi dviejų pagrindinių nusikalstamų veiklų: narkotinių medžiagų pardavinėjimo ir vagysčių iš gyvenamųjų patalpų.

„Tam atitinkamos priežastys, kurias galima įžvelgti, Norvegiją lyginant su Lietuva. Turto apsauga, turto draudimo klausimai, kultūra mūsų valstybėse yra šiek tiek skirtinga. [...] Priežasčių, kodėl imamasi prekybos narkotikais, yra gerokai daugiau nei viena. Juodoji narkotikų rinka nusikalstamam pasauliui patraukli. Kainų skirtumas juodojoje Norvegijos narkotikų rinkoje, jeigu ją palygintume su Lietuva, Lietuvos juodąja rinka, procentaliai gali skirtis 100–700 proc.“, – aiškina A. Roginskis.

Lietuviai imasi vis sunkesnių nusikaltimų

Operacija Norvegijoje pasidomėjusi LRT Radijo žurnalistė Vita Ličytė tvirtina, kad, pasak Norvegijos žiniasklaidos, per pastaruosius dvejus metus 140-iai asmenų – tiek lietuviams, tiek norvegams – buvo pateikti klausimai per vieną didžiausių policijos operacijų. Ši operacija buvo nukreipta prieš lietuvių nusikaltėlių tinklus Norvegijoje ir vadinosi „Litas“.

Pasak Norvegijos Nacionalinių tyrimų agentūros Taktinio tyrimo biuro vadovo, lietuvių nusikaltėliai yra didžiausia grėsmė Norvegijoje. Norvegijos Policijos departamento direktoriaus pavaduotojas savo ruožtu pataiso kolegą sakydamas, kad lietuviai yra antroji grėsmė po pačių norvegų.

„Ši operacija buvo vykdoma tikrai plačiu mastu – 22-uose policijos regionuose iš 27. Priminsiu, kad 2014 m. tyrimas parodė, jog lietuviai yra antra didžiausia užsieniečių grupė Norvegijos kalėjimuose. Beveik pusė jų kalėjimuose pasodinti už veiklą, susijusią su narkotikais. 2015 m. nacionalinės kriminalinių tyrimų agentūros raporte rašoma, kad lietuviai išsiskiria ne tik dėl veiklos, susijusios su narkotikais. Jie išsiskiria ir dėl kontrabandos, prekybos žmonėmis, organizuotų vagysčių“, – vardija V. Ličytė.

Jos teigimu, Norvegijos Nacionalinės kriminalinių tyrimų agentūros Taktinių tyrimų departamento vadovas nurodo, jog prekybos amfetaminu ir metamfetaminu tinklas yra labai gerai išvystytas, ir atrodo, jog lietuviai bando perimti lyderystę šioje juodojoje rinkoje.

„Kriminalinė policija pradėjo šį tyrimą prieš lietuvių kriminalinį tinklą Norvegijoje būtent tada, kai pastebėjo, kad lietuviai tarsi keičia nusikaltimų profilį. Nuo smulkesnių nusikaltimų jie persimeta į sunkesnius. Jie jau buvo sulaikyti už apiplėšimus ar kitokius lengvesnius nusikaltimus, o vėliau buvo sulaikomi už prekybą ar kitokio pobūdžio įsitraukimą į prekybą narkotikais“, – sako V. Ličytė.

Ji akcentuoja, kad Norvegijos žiniasklaida nurodo, jog operacija buvo vykdoma, bendradarbiaujant su Lietuvos pareigūnais. Jos teigimu, pats Nacionalinių tyrimų agentūros atstovas, kuris iš pradžių lietuvių nusikaltėlius įvardijo kaip vieną pagrindinių grėsmių Norvegijoje, pabrėžia, kad didžioji dalis lietuvių yra labai svarbi Norvegijos darbo rinkos dalis ir yra labai nuoširdūs žmonės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"