TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ekstradicijos vengimo subtilybės

2013 06 28 6:00
Lytiniais nusikaltimais kaltinamam J.Assange'ui politinį prieglobstį suteikė Ekvadoro ambasada. Reuters/Scanpix nuotrauka

Jungtinės Amerikos Valstijos reikalauja, kad Rusija jai išduotų valstybės paslaptis paviešinusį buvusį CŽV darbuotoją Edwardą Snowdeną, tačiau Rusija neketina to daryti. Aiškinama, kad Rusija nėra pasirašiusi ekstradicijos sutarties su JAV.

Ekstradicija – tai tarptautinės teisės aktas, kuriuo vienoje valstybėje sulaikytas nusikaltimu įtariamas ar kaltinamas asmuo perduodamas kitai valstybei ar tarptautiniam teismui. Ji paplitusi visame pasaulyje ir naudojama beveik visose valstybėse. Kokia seniausia pasaulyje ir Jungtinėse Valstijose ekstradicijos sutartis? Kaip vertinami politiniai nusikaltimai? Kodėl valstybės neišduoda piliečių? Koks ambasadų vaidmuo ekstradicijos procese?

Seniausia sutartis

Seniausia išlikusi pasaulyje sutartis pasirašyta tarp Egipto faraono Ramzio II ir kaimynės hetitų valstybės valdovo maždaug 1269 metais prieš Kristų. Ji dar vadinama Kadešo taikos sutartimi. Pagal jos sąlygas abi valstybės turėjo grąžinti į gimtąją valstybę nusikaltėlius ir politinius pabėgėlius. Egiptietiška sutartis saugoma Karnake, tuo tarpu hetitų dokumentas buvo rastas 1916 metais Turkijoje esančiuose hetitų karaliaus rūmuose Hatuše. Kadešo sutarties kopija kabo ant sienos Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke.

JAV ekstradicijos sutartys

Pirmasis Jungtinių Valstijų ekstradicijos susitarimas buvo pasirašytas su Didžiąja Britanija 1794 metais. Tai buvo ne visa sutartis, o vienas straipsnis detalesnėje sutartyje, kuria siekta išspręsti ginčytinus klausimus po JAV nepriklausomybės paskelbimo. Sutarties straipsnyje užsimenama apie žmogžudystes ir klastojimą. Tuo tarpu pirmoji moderni Jungtinių Valstijų ekstradicijos sutartis buvo pasirašyta su Ekvadoru 1872 metais.

Pirmosiose moderniose JAV ekstradicijos sutartyse dažnai pateikiamas vien nusikaltimų sąrašas, o vėlesnėse sutartyse siekiama klasifikuoti nusikaltimus. Jose taip pat nurodoma bausmė už nusikaltimus. Pirmosiose moderniose Jungtinių Valstijų sutartyse su Ekvadoru, Kuba ar Venesuela išskiriami šie nusikaltimai: žmogžudystė, teroro aktas, piratavimas, sukilimas ir maištas, dokumentų ir pinigų klastojimas ir neteisėtas turto naikinimas (pvz., geležinkelio ar tiltų).

Politiniai nusikaltimai

Daugelyje tarptautinių ekstradicijos sutarčių taikomos išimtys politiniams nusikaltėliams. Tai leidžia valstybėms neišduoti politiniais nusikaltimais kaltinamų asmenų. Išduodančios valstybės pirmiausiai turi atsižvelgti, kokiu nusikaltimu kaltinamas asmuo, ir tik paskui spręsti, ar verta jį grąžinti į kaltinančią valstybę.

Politinius nusikaltimus anksčiausiai apibrėžė 1870 metų Didžiosios Britanijos ekstradicijos aktas. Jame teigiama, kad „asmuo negali būti išduotas, jeigu padarė politinio pobūdžio nusikaltimą“. Dėl šio akto daugeliui pabėgėlių buvo pasiūlytas prieglobstis Didžiojoje Britanijoje. Joje prisiglaudė ir komunizmo ideologas Karlas Marxas.

Neišduoda piliečių

Daugelis valstybių neišduoda savo piliečių teismui kitoje valstybėje. Kai kuriose šalyse ši nuostata įtvirtinta net Konstitucijoje. Pavyzdžiui, Rusija teigė, kad jos Konstitucija draudė išduoti Didžiajai Britanijai Andrejų Lugovojų, kuris buvo apkaltintas disidento Aleksandro Litvinenkos apnuodijimu radioaktyviuoju poloniu 2006 metais Londone.

Vokietijos konstitucijoje taip pat įtvirtintos nuostatos, griežtai ginančios savo piliečius nuo ekstradicijos. Jeigu teismui pasirodo, kad kitos valstybės prašymas yra teisiškai nepagrįstas, jis gali kreiptis į šalies Konstitucinį teismą, kuris turi teisę blokuoti nusikaltėlių perdavimą. Nyderlanduose galioja panašios ekstradicijos taisyklės kaip Vokietijoje.

Prancūzija taip pat tvirtai gina savo piliečius ir aklai nevykdo ekstradicijos. Ji suteikė prieglobstį Prancūzijos pilietybę turinčiam ir anksčiau Jungtinėse Valstijose gyvenusiam lenkų kilmės režisieriui Romanui Polanskiui, kurį JAV apkaltino lytiniais santykiais su nepilnamete.

Buvusi aplinkosaugos aktyvistė Ira Einhorn keletą metų taip pat naudojosi Prancūzijos teisine apsauga, nors neturėjo tos šalies pilietybės. Ją Jungtinės Valstijos apkaltino draugės nužudymu 1977 metais. Prancūzija neišdavė I.Einhorn, nes jos teisininkai laikėsi nuomonės, kad ekstradicija galėtų pažeisti žmogaus teises.

Prieglobstis ambasadose

Ambasados jau seniai suteikia prieglobstį asmenims, kuriems gresia ekstradicija. Pagal tarptautinę teisę diplomatinės atstovybės laikomos užsienio valstybių teritorija. Tačiau valdžios institucijos į tai gali žvelgti skirtingai. Kai diplomatinį susirašinėjimą paviešinusio „WikiLeaks“ portalo įkūrėjas australas Julianas Assange'as beveik prieš metus apsistojo Ekvadoro ambasadoje Londone, Didžiosios Britanijos vyriausybė nusprendė remtis 1987 metų Diplomatinių ir konsulinių pastatų įstatymu, kuris leidžia panaikinti pastato diplomatinį statusą, jeigu užsienio valstybė jį naudoja kitiems tikslams. Tačiau Didžioji Britanija iki šiol nepanaikino šio statuso, ir Švedijoje lytiniais nusikaltimais kaltinamas J.Assange'as Ekvadoro ambasadoje saugiai glaudžiasi iki šiol.

Ambasadoms ir diplomatams taip pat taikomas diplomatinis imunitetas. Kartais jis naudojamas slepiant tariamus nusikaltėlius. „Nusikaltėlių slėpimas ambasadose nėra leistina funkcija“, - sakė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as. Tačiau teisiškai tai yra legalu.

Prieglobstį ambasadose nusikaltimais kaltinamiems asmenims dažniausiai suteikia Pietų Amerikos valstybės. „Jeigu Peru opozicijos lyderis bando nesėkmingai nuversti vyriausybę ir paskui sulaukia kaltinimų iš valstybės teisėsaugos institucijų, jis gali eiti į Kolumbijos ambasadą Limoje ir joje prašyti politinio prieglobsčio, - sakė tarptautinės teisės ekspertas Anandas Doobay. - Ši praktika Europoje ir Jungtinėse Valstijose nėra labai paplitusi, tačiau prieglobsčio prašytojų nuolat daugėja.“

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"