TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Elito neišmintingumas

2011 07 19 0:00
P.Krugmanas teigia, kad elitas gali pridaryti dar daugiau žalos.
LŽ archyvo nuotrauka

Kas atsakingas už JAV ir Europą apėmusią krizę? Į šį klausimą dienraštyje "The New York Times" atsako Nobelio premijos laureatas, ekonomikos profesorius Paulas Krugmanas.

Pastarieji treji metai buvo katastrofiški daugumai Vakarų ekonomikų. Taip rašo garsusis ekonomistas. Pirmą kartą nuo 4 dešimtmečio Jungtinėse Valstijose įsivyravo didelis ilgalaikis nedarbas. Tuo tarpu Europoje ėmė trūkinėti euro zonos siūlės. Kaip visa tai atsitiko?

Iš politikos elito narių, t. y. save paskelbusiais išminčiais pareigūnų ir gerai įsitaisiusių žinovų, - vis dažniau girdžiu, kad dėl to labiausiai kalta visuomenė. Jie aiškina, kad į suirutę patekome dėl to, kad rinkėjai norėjo gauti kažką už dyką, o silpnapročiai politikai ėmė tarnauti nieko neišmanančiam elektoratui. Taigi, atrodo, atėjo laikas pasakyti, kad toks visuomenės kaltinimo požiūris ne tik savanaudiškas, bet ir visiškai neteisingas.

Problemos, su kuriomis dabar susiduriame, - tai nuo pačios vyriausybės viršūnės besiritanti katastrofa. Įvairi politika, galiausiai sukėlusi visą šią netvarką, nebuvo atsakas į visuomenės poreikius. Be poros išimčių, ją parėmė mažai įtakingos grupės, t. y. tie patys žmonės, kurie dabar aiškina, kad mes visi turime surimtėti. Bandydamas suversti kaltę žmonėms, elitas nori nukreipti dėmesį nuo savo pačių katastrofiškų klaidų.

Iš pradžių susitelkęs į JAV, vėliau pasakysiu kelis žodžius ir apie Europą.

Šiomis dienomis amerikiečiai nuolat girdi pamokslus, kaip būtina sumažinti biudžeto deficitą. Šis požiūris parodo iškreiptus prioritetus, kadangi didžiausias mūsų rūpestis turėtų būti darbo vietų kūrimas. Tarkime, kad nustosime kalbėti apie biudžeto deficitą ir paklausime: kas nutiko biudžeto pertekliui, kurį vyriausybė turėjo 2000 metais?

Atsakymas susidės iš trijų pagrindinių dalių. Pirma, dėl George'o W.Busho mokesčių mažinimų per pastarąjį dešimtmetį nacionalinė skola padidėjo beveik 2 trln. dolerių. Antra, karai Afganistane ir Irake pridėjo dar 1,1 trln. dolerių. Ir trečia, mes išgyvenome didžiąją recesiją, kuri privedė prie pajamų kracho, todėl reikėjo didelių išlaidų nedarbo pašalpoms bei kitoms apsaugos programoms.

Taigi kas atsakingas už tokį smūgį biudžetui? Tikrai ne žmogus iš gatvės.

Prezidentas G.W.Bushas mažino mokesčius, tarnaudamas savo partijos ideologijai, o ne atsižvelgdamas į visuomenės poreikius. Nedidelei pasiturinčiųjų mažumai teko didelė šių apkarpymų dalis.

Ponas Bushas įsiveržė į Iraką dėl to, kad to norėjo jis ir jo rėmėjai, o ne todėl, kad amerikiečiai troško karo prieš režimą, neturintį nieko bendra su rugsėjo 11-ąja. Net prireikė labai apgaulingų reklamos kampanijų, kad amerikiečiai paremtų šią invaziją. Tačiau, nepaisant to, amerikiečiai niekada taip nepalaikė karo, kaip jį rėmė Amerikos politikos ir išminčių elitas.

Galiausiai prie recesijos privedė nekontroliuojamas finansinis sektorius, sustiprintas nerūpestingo dereguliavimo. Ir kas dėl to buvo kaltas? Ogi galingi žmonės Vašingtone, glaudžiai susiję su finansine industrija. Norėčiau išskirti Alaną Greenspaną, kuris suvaidino esminį vaidmenį dereguliuojant finansus ir paremiant G.W.Busho mokesčių apkarpymus. Dabar jis, žinoma, tapo vienu iš pamokslautojų dėl milžiniško biudžeto deficito. Taigi Amerikos deficitą sukėlė ne paprastų žmonių godumas, o blogi elito sprendimai. Daug kas iš to, ką pasakiau, tinka ir Europos krizei. Nereikia nė sakyti, kad tai nėra tas pats, ką skelbia Europos įstatymų leidėjai. Oficialiai šiomis dienomis Europoje teigiama, kad problematiškų šalių vyriausybės per daug pataikavo masėms, per daug žadėjo rinkėjams ir per mažai surinko mokesčių. Kalbant atvirai, tai gan gerai tinka Graikijai, tačiau visiškai netinka Airijai ir Ispanijai, kurios prieš pat krizę turėjo mažas skolas ir net biudžeto perteklių.

Tikroji Europos krizės priežastis ta, kad lyderiai sukūrė vieningą valiutą, eurą, nesukurdami institucijų, reikalingų kovoti su euro zonoje kilsiančiomis problemomis. Vieningos europietiškos valiutos siekis buvo pagrindinis elito projektas, vizija, priverstinai primestas to nenorintiems rinkėjams.

Ar visa tai svarbu? Kodėl mes turime jaudintis dėl bandymo suversti blogų politikų kaltę visuomenei?

Atsakymas paprastas - atsakomybė. Politikams, kurie gynė biudžetą griaunančius projektus G.W.Busho laikais, neturėtų būti leidžiama vaidinti deficito vanagų. Žmonėms, kurie iškėlė Airiją kaip modelį, kuriuo verta sekti, neturėtų skaityti pamokslų apie atsakingą vyriausybę.

Tačiau, mano manymu, dar svarbiau, kad išgalvodami istorijas apie dabartinę padėtį, kurios atleidžia nuo atsakomybės už ją atsakingus žmones, netenkame galimybės pasimokyti iš krizės. Turime šiuos žmones apkaltinti, kad priverstume susimąstyti politikos elitą. Kitaip ateinančiais metais jie pridarys dar daugiau žalos.

 

Vertė KRISTUPAS VASILIAUSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"