TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Energetinis šantažas: ką gali padaryti Vakarai

2012 03 28 6:06

Visi energetiniai ištekliai, kurių reikia Vakarams, yra patekę į priešiškų, nedemokratinių valstybių rankas. Kaip sumažinti energetinę priklausomybę nuo šantažuojančių priešų - rimta galvasopė Vakarų politikams. Apie tai svarsto britų dienraštis "The Daily Mail".

Istorija rodo, kad energetiniai ištekliai gali būti naudojami kaip ginklas, ypač šantažo. Pavyzdžiui, 1940 metais daug nuostolių patyrusi sovietų kariuomenė pagaliau drįso pulti Suomiją, tikėdamasi ją užimti. Tačiau tai išjudino ne tik tautą, mėginančią išvengti Baltijos kaimynių - Lietuvos, Latvijos, Estijos - lemties. Jungtinė Karalystė taip pat įspėjo, kad Suomijos okupacija gerokai "nuliūdins" sąjungininkus.

Taip smarkiai, kad bus atakuojami Baku naftos telkiniai - tuo metu pagrindinis Sovietų Sąjungos naftos šaltinis. Sovietams nafta pasirodė reikšmingesnė už papildomą teritoriją. Po karo dar paaiškėjo, kad Josifas Stalinas norėjo atakuoti naftos telkinius Rumunijoje, iš kurių Vokietija sėmėsi angliavandenilių. Kai kurie istorikai gana įtikinamai aiškina, kad būtent dėl to Adolfas Hitleris nusprendė užkirsti tam kelią ir pulti anksčiau nei rusai.

Taip jis įsivėlė į beviltišką karą dviem frontais vienu metu. A.Hitleris padarė ir reikšmingą strateginę klaidą. Jam reikėjo pulti Maskvą prieš užeinant šaltiems orams. Tačiau nacių lyderis įsakė sukti piečiau nuo Sovietų Sąjungos sostinės, t. y. Baku naftos link. Sovietai gavo galimybę pergrupuoti pajėgas ir sustabdė vokiečius.

Po karo nesumažėjo nei naftos paklausa, nei jos karinis potencialas. Sovietų Sąjunga naudojo savo žvėrišką jėgą ir nuolat grasino užsukti naftos čiaupus. Rusija šią taktiką taiko iki šiol, vos tik užeina noras. Rusijos arabų klientai perprato šį triuką, kai kurie taip praturtėjo, kad jiems nebereikia rusiškos naftos ir dujų.

Dauguma pasaulio energetinių išteklių - Vakarų priešų rankose. Ir ką gali padaryti Vakarai, kad atsvertų šią grėsmę?

Nė viena Vakarų vyriausybė neturi tokios tvirtybės, kokią turėjo Jungtinė Karalystė, kai 1940 metais pagrasino J.Stalinui. Be to, branduoliniame amžiuje toks grūmojimas ranka labai neparankus. Tiesa, branduoliniame amžiuje galima gaminti ne tik bombas, bet ir elektrines - tuo pasinaudodami Vakarai tapo mažiau priklausomi nuo energetinio šantažo.

Kaip ir buvo galima laukti, sovietus siutino pasaulinė kampanija prieš branduolinę energetiką. Rytų Vokietijoje dygo atominės jėgainės, o Vakarų Vokietijoje tam aktyviai priešintasi. Prancūzai, kurie geba atskirti politiką nuo sveiko proto, linksėjo galvomis, vėliau pristatė tiek jėgainių, kad patenkintų 85 proc. krašto poreikių, o elektros perteklių parduotų britams. Energetika yra itin svarbus strateginis išteklius, tad ateityje bus pastatyta dar daugiau branduolinių jėgainių. Žmonės galiausiai supranta, kad branduolinė energetika yra vienintelė efektyvi alternatyva, nors vėjo jėgainės irgi turi potencialo.

Be to, branduolinė energetika yra gana saugi. Paveikti žmonės nuolat kalba apie katastrofas, primena Fukušimą, nors pamiršta, jog per 60 metų Vakarų atominėse jėgainėse nežuvo nė vienas žmogus (o Fukušimoje žmonės žuvo per cunamį, o ne sprogus reaktoriui). Vienintelė katastrofa, kurios metu žuvo daug žmonių, buvo Černobilis. Bet tai tik pavyzdys, kaip branduolinė energetika iš tiesų gali tapti nesaugi technologiškai atsilikusioje valstybėje.

Ieškant naftos apsiverčia platformos, sprogsta vamzdynai, kasant anglis į orą lekia kasyklos ir plinta plaučių ligos. Tad aukštais saugumo rodikliais nėra ko didžiuotis. Kasmet vien Jungtinėse Valstijose nuo pneumokoniozės miršta apie 1,5 tūkst. angliakasių. Tačiau ar prie anglies kasyklų vyksta kokios demonstracijos?

Net ir prognozės apie besibaigiančius naftos išteklius nėra tiesa. Skaičiavimai, kuriuos dažniausiai pateikia žmonės, norintys degalų bakus pildyti gėlėmis, nuolat didinami: prieš 30 metų naftos telkiniai turėjo išdžiūti per 20 metų, dabar prognozuojama, kad po 40 ar 50 metų - šie skaičiai, matyt, nuraškomi tiesiai iš dangaus.

O naujų galimybių atsiranda visą laiką. Aukštos naftos kainos, technologinis tobulėjimas leidžia žvalgytis plačiau. Skalūnų dujos, giluminių vandenų gręžiniai - po kelerių metų Šiaurės Amerika energetinių išteklių gavybą galės padvigubinti. Kaip ir bet kuri kita strateginė grėsmė, energetinis šantažas turi būti sprendžiamas protingai ir ryžtingai. Pirmiausia turi būti pripažįstama, kad pavojus egzistuoja. Atrodo, kad Vakarų vyriausybės pamažu tai suvokia. Dabar belieka veikti ryžtingai - tai tikrasis iššūkis.

"The Daily Mail", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"