TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Energetinis saugumas - vėl madoj

2009 01 27 0:00
Vengrijos premjeras F.Gyurcsany (kairėje) norėtų didesnės Prancūzijos prezidento N.Sarkozy ir kitų ES galingųjų paramos "Nabucco" projektui.
AFP/Scanpix nuotrauka

Pasibaigus Rusijos ir Ukrainos dujų karui, Europa neramiai žvalgosi į ateitį. Energetinis saugumas vėl sugrįžo į madą - apie jį kalba vyriausybių vadovai, energetikos ministrai ir Europos Parlamento (EP) nariai.

Suinteresuotų Pietryčių Europos ir Artimųjų Rytų valstybių vyriausybių vadovai ir energetikos ministrai vakar rinkosi į Vengrijos sostinę Budapeštą, kad aptartų atgimimą išgyvenančią "Nabucco" dujotiekio tiesimo idėją. Energetinio saugumo klausimas buvo vienas svarbiausių Europos Sąjungos (ES) Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos aptartų klausimų. Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius išskubėjo pasisvečiuoti į Latviją ir Estiją. Tam, kad išsiaiškintų Baltijos šalių bendradarbiavimo energetikos srityje galimybes.

Rusijos ir Ukrainos konfliktas dėl dujų tiekimo kainų privertė kentėti daugelio ES valstybių gyventojus. Jis tapo rimtu signalu, kad būtina iš esmės keisti Bendrijos energetikos politiką, tiksliau - imtis kurti ją nuo pat pamatų. Artimiausiu metu Briuselyje tai turėtų būti viena svarbiausių temų.

Bando reanimuoti "Nabucco"

Vakar Budapešte prasidėjusioje energetikos konferencijoje dalyvauja Austrijos, Azerbaidžano, Bulgarijos, Irako, Rumunijos, Vengrijos ir Turkijos vyriausybių vadovai bei energetikos ministrai. Dar prieš susitikimą Vengrijos premjeras Ferencas Gyurcsany pareiškė pageidaująs, kad ES turėtų aiškią poziciją dėl "Nabucco" dujotiekio tiesimo ir skirtų projektui svarią finansinę bei politinę paramą. "Tai ne vien verslo projektas, tai - Europos energetinio saugumo klausimas", - pabrėžė F.Gyurcsany.

3400 kilometrų "Nabucco" dujotiekis sujungtų Turkiją ir Austriją. Juo iš Kaspijos jūros regiono kasmet Vakarų Europai, aplenkiant Rusiją ir Ukrainą, galėtų būtų tiekiama iki 31 mlrd. kubinių metrų dujų.

Vos prieš keletą metų būtent Vengrija (kartu su Austrija) buvo laikoma viena didesnių kliūčių projektui įgyvendinti. "Mums nereikia svajonių. Mums reikia projektų", - kartą pareiškė F.Gyurcsany, neslėpdamas abejonių dėl galimos "Nabucco" sėkmės. Manyta, kad Vengrijos vyriausybė galiausiai pasirinks Rusijos siūlomą "Pietinės srovės" ("South Stream") dujotiekio projektą, o tai faktiškai būtų sužlugdę "Nabucco". Tačiau, padaugėjus abejonių dėl Rusijos galimybių užtikrinti nuolatinį dujų tiekimą, Vengrija vėl gręžiasi į "Nabucco" projektą, siūlantį galimybę išvengti nemalonaus Maskvos tarpininkavimo.

"Energetinė" A.Kubiliaus kelionė

Nors Lietuvos gyventojams, priešingai negu bulgarams ar rumunams, šį mėnesį neteko pajusti, ką reiškia neveikiantis centrinis šildymas, dujų importo problema Ignalinos atominės elektrinės uždarymo išvakarėse - kaip niekad aktuali. Lietuva, kaip ir Latvija bei Estija, visas dujas gauna iš Rusijos.

Nieko nuostabaus, kad per pirmą oficialų vizitą Latvijoje ir Estijoje A.Kubilius priverstas bene daugiausia dėmesio skirti bendradarbiavimui energetikos srityje. Lietuva aktyviai siekia kurti Baltijos valstybių elektros rinką, kurioje svarbų vaidmenį galėtų vaidinti Visagine planuojamas statyti naujas branduolinis reaktorius. Lietuvos ministras pirmininkas dar prieš išvykdamas žadėjo per susitikimus su Latvijos vadovais konkrečiau aptarti elektros jungties su Švedija klausimą. Iki šiol nėra sutarimo, ar šis "elektros tiltas" pietinius Baltijos jūros krantus turėtų pasiekti Lietuvos, ar Latvijos teritorijoje.

Stringantys elektros jungčių projektai, dėl kurių Lietuva, Latvija ir Estija tebėra izoliuotos nuo visų kitų ES valstybių, - vienas aiškiausių požymių, jog Baltijos valstybėms reikėtų geriau koordinuoti savo veiksmus ir kartu siekti nepriklausomybės nuo Rusijos tiekėjų.

Derėtis reikia vienu balsu

Iš tiesų vienybės trūkumas aktualus ne vien Baltijos šalims. Rimtos diskusijos šiuo klausimu vyksta ir tarp EP narių, kuriems tenka svarstyti ES pirmininkaujančios Čekijos siūlomą Trečiąjį elektros energijos ir dujų rinkos liberalizavimo paketą. Jo pagrindas - tiekimo ir gamybos atskyrimas nuo tinklų eksploatavimo.

Tikimasi, kad energetikos sektoriaus liberalizavimas padės užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir mažesnes kainas vartotojams. Dar labai svarbu tai, jog tarp siūlomų priemonių yra ir bendros ES energetikos agentūros steigimas, kuris reiškia vieną pirmų realių bandymų energetinės politikos klausimus derinti visos Bendrijos mastu.

"Šiandien Lietuva perka dujas už maždaug 500 JAV dolerių, kitos ES valstybės, esančios daug toliau nuo Rusijos nei Lietuva, moka mažiau. Daug laimėtume būdami solidarūs ir vienu balsu kalbėdami dėl kainų su "Gazprom". Mus lydės sėkmė, jei ir svarstydami Trečiąjį energetikos paketą būsime vieningi ir parodysime Europos Tarybai, kad galime vienas kitą palaikyti", - kalbėjo europarlamentaras Šarūnas Birutis.

Pasak jo, Rusija siekia derėtis su kelių pagrindinių Europos valstybių konglomeratu, tiksliau - su koncernui "Gazprom" palankiomis bendrovėmis. EP norėtų, jog dėl dujų importo derėtųsi Europos Komisija. Ji turi atsižvelgti į visų valstybių, taip pat ir Lietuvos, interesus. Daugelio ES šalių vadovai, priešingai, vis dar skeptiškai vertina tokius siūlymus.

ES pirmininkaujanti Čekija stengsis, kad EP ir Europos Ministrų Taryba iki vasaros vidurio pasiektų kompromisą šiuo klausimu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"