TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Energijos taupymas neatsiperka

2013 01 17 8:45
Valstybinių pastatų renovacija gali atsipirkti tik po 100 metų. /AFP nuotrauka

Europos audito rūmų paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad  energijos taupymo projektai, kuriuos ėmėsi įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) narės, yra per brangūs.

Europos audito rūmų teigimu, valstybinių pastatų energijos sąnaudoms mažinti išleisti pinigai neatsipirks ir per 50 metų. Kai kuriose valstybėse investicijų grąžos reikės laukti net 150 metų. Per tą laikotarpį susidėvės tokie energijos taupymo komponentai kaip mediniai langai ar apšildymo plokštės. Labiausiai neatsipirks energijos sąnaudų mažinimas Italijoje.

Ataskaitoje pabrėžiama, kad vidutinė investicijų grąža vienam projektui sieks nuo 288 iki 444 metų. "Valstybės narės privalėjo panaudoti joms skirtus pinigus viešųjų pastatų renovacijai", - aiškino Audito rūmų narys ir ataskaitos autorius Haraldas Wogerbaueris, remdamasis padėtimi Čekijoje, Italijoje bei Lietuvoje.

Šioms trims valstybėms buvo skirtas didžiausias finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo. ES Čekijai, Italijai ir Lietuvai 2011 metais skyrė daugiau kaip 1 mlrd. eurų energijos taupymo projektams įgyvendinti. Tai sudaro beveik 33 proc. visiems projektams skirtos sumos.

Bėda ta, kad kai kuriems energijos taupymo projektams buvo pritarta be išankstinio vertinimo ir audito, maža to, statybos ir pastatų renovacija Italijoje ir Lietuvoje vyko neskaidriai. "Neaišku, kodėl įvairiems sektoriams buvo skiriama finansinė parama, nes projektuose nebuvo apskaičiuotos energijos sąnaudos", - sakoma ataskaitoje.

Dauguma valstybinių institucijų taip pat nesugebėjo įgyvendinti bendrųjų energijos taupymo tikslų. Iš ataskaitoje minimų trijų valstybių tik Čekijai pavyko pasiekti ir net viršyti tai, ką ji buvo užsibrėžusi padaryti.

Kaltinimų sulaukė ir Europos Komisija (EK), nes skirstydama lėšas nepareikalavo, kad valstybės narės pagrįstų savo energijos taupymo priemones. Komisija siekia, kad iki 2020 metų energijos suvartojimas būtų sumažintas 20 procentų. Veikiausiai tai nebus padaryta, nes iki 2013 metų jį pavyko sumažinti tik 9 procentais. Todėl auditoriai rekomenduoja EK ateityje pareikalauti, kad norinčios gauti finansavimą valstybės narės pirma tiksliai įvertintų energijos poreikį ir nuolat stebėtų, kaip įgyvendinami taupymo projektai.

Organizacijos "Europos žemės draugai" narys Brookas Riley sako, kad Europos audito rūmų ataskaita vargu ar padės protingiau skirstyti finansavimą energijos taupymo projektams. Praėjusiais metais mokslininkų grupė "Ecofys" apskaičiavo, kad siekiant iki 2020-ųjų sumažinti energijos suvartojimą 20 proc. reikia, kad tam per metus būtų skiriama 200 mlrd. eurų parama.

"Energijos taupymas - didelė ir svarbi problema, tačiau politika, kurios imamasi jai spręsti, yra neefektyvi", - sakė B.Riley. Jis pridūrė, kad valstybės narės, o ir pati ES, privalo pakeisti savanorystės principu paremtą neveiksmingą politiką privalomaisiais teisės aktais. Tam turėtų pagelbėti ir neseniai paskelbta energijos taupymo direktyva, jeigu ji tik bus tinkamai įgyvendinta. Tai būtų teisingas žingsnis sunkiame ir ilgame kelyje.

Euobserver.com, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"