TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

"Eni" bėga nuo "Gazprom"

2011 03 29 0:00
"Eni" prezidentas R.Poli koncerno ateitį planuoja be bendradarbiavimo su "Gazprom".
LŽ archyvo nuotrauka

Dar neseniai Italijos energetikos bendrovė "Eni" vadinta viena patikimiausių Rusijos "Gazprom" partnerių, nes šių abiejų valstybinių koncernų draugystę pasistengė užtikrinti abiejų šalių vyriausybių vadovai Silvio Berlusconi ir Vladimiras Putinas. Tačiau šiuo metu "Eni" jau bėga nuo "Gazprom".

"Eni" prezidentas Roberto Poli jau planuoja sukurti europinį dojotiekių tinklą, kuris būtų visiškai nepriklausomas nuo Rusijos, t. y. nuo jos visagalio valstybinio koncerno "Gazprom". Jam energingai talkina ir "Eni" generalinis direktorius Paolo Scaroni. Jie ėmėsi vykdyti Europos Sąjungos (ES) direktyvą, kad dojotiekiai būtų atskirti nuo dujų tiekimo. Tiesa, Italijos vyriausybės požiūris kiek kitoks, tačiau dėl įvykių Libijoje šiuo metu yra nepaprastai svarbu išsaugoti Italijos energetikos giganto "Eni" vadovybės stabilumą. Todėl, kaip rašo Italijos dienraštis "Corriere della Sera", "R.Poli - vis dar prezidentas, o P.Scaroni - generalinis direktorius, nors tikriausiai jie abu jau būtų netekę savo postų, jei Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose nebūtų įsiplieskusi krizė".

Arabų pasaulį drebinant neramumams svarbiausia koncerno akcininkė - Italijos vyriausybė - kelia labai didelius uždavinius "Eni" dujų srityje, nes nuo dujų labiau nei nuo naftos priklauso Italijos energetinis saugumas ir jos užsienio politika Rusijos ir Prancūzijos atžvilgiu.

Dujos - yra svarbiausia "Eni" veiklos kryptis. Normaliomis sąlygomis ši bendrovė gauna ketvirtį savo pajamų iš dujų. Tačiau neseniai P.Scaroni informavo ūkio ekspertus, kad "Eni", spaudžiama ES, yra priversta perleisti savo europinius dujotiekius, todėl jau yra pasirengusi juos parduoti surastam pirkėjui - bendrovei "Snam Rete gas", kuri ir priimtina šalies vyriausybei, ir pasirengusi sumokėti premijas pagal pasiektus rezultatus. Tuo pat metu "Eni" veda derybas su Rusijos "Gazprom" tema "to take or to pay" ("perimti ar sumokėti"), t. y. deramasi dėl minimalaus dujų kiekio, kurio "Eni" galėtų atsisakyti nemokėdama netesybų.

P.Scaroni norėtų priimti dar vieną sprendimą, visiškai nepriimtiną Rusijai, - sukurti Europos dujotiekių tinklą. Slaptame "Eni" dokumente jau yra pateiktas planas, kaip sukurti daugianacionalinį 82 tūkst. kilometrų ilgio dujotiekių tinklą. Tam būtų pritrauktos šios bendrovės: Italų "Snam", prancūzų "Gaz de France", vokiečių "Open Grid Europe", belgų "Fluxys" ir austrų "Omv Gas". Įgyvendinant projektą didelis vaidmuo numatomas Prancūzijai, kurios dujotiekių ilgis - 35 tūkst. kilometrų, t. y. toks pat kaip ir Italijos. Šiame plane visiškai neminima Rusija, nes "Eni" įsitikinusi, kad ir be jos integruota dujų rinka gali visiškai patenkinti Europos poreikius. Tuo tarpu dar pernai, t. y. 2010 metais, Europai reikėjo 752 mlrd. kubinių metrų dujų, iš kurių 230 mlrd. atkeliavo iš Rusijos, nors Rusija siūlė dar daugiau - 512 mlrd. kubinių metrų. Rengdami ateities planus "Eni" vadovai visiškai neatsižvelgė net į tai, kad S.Berlusconi ir V.Putinas palaiko labai širdingus santykius. Tad darosi aišku, kad Italijos naftos ir dujų gigantas ateityje nenorėtų plėtoti ryšių su Maskva.

Tuo tarpu antras žmogus "Gazprom" Aleksandras Medvedevas tebereklamuoja ekonominio leidinio "Sole 24 Ore" puslapiuose dujotiekį "South Stream", kuris leistų Rusijos valstybiniam koncernui papildomai parduoti dėl Libijos krizės sunerimusiai Europai 63 mlrd. kubinių metrų rusiškų dujų, nes dėl Artimuosiuose Rytuose kilusių neramumų Europos ištekliai senka. Tačiau jau ir Rusijos verslo laikraštis "Kommersant" pastebėjo, kad derybos tarp "Gazprom" ir "Eni" vyksta nepaprastai sunkiai, ir teigia, jog Rusijos koncernui turint nemažai šalininkų Italijoje konfliktas su "Gazprom" abiem "Eni" vadovams gali kainuoti postus. Laikraštis "Kommersant", priklausantis su Kremliumi ir "Gazprom" susijusiam oligarchui Ališerui Usmanovui, kaltina P.Scaroni sąmoningai vilkinant priimti sprendimą dėl dujotiekio "South Stream", o paskui dar meta kaltinimą, kad "Eni" yra blogiausias "Gazprom" klientas Europoje, nors jam sudarytos geriausios sąlygos. "Gazprom" jau teko iki 65 proc. sumažinti metinį tiekėjo garantuotą dujų, kurias klientas privalo nupirkti, kiekį ir iki 2014 metų pratęsti sutarties įvykdymo terminą. Kitos Europos bendrovės privalo išpirkti mažiausiai 75 proc. numatyto dujų kiekio iki 2014 metų.

Todėl kuriant tarpnacionalinį Europos dojotiekių tinklą "Eni" vadovų sprendimas išsiversti be "Gazprom" suduos smūgį šio Rusijos koncerno galybei. Ir tas smūgis bus labai stiprus. Tiesa, prezidento ir generalinio direktoriaus sprendimui dar turi pritarti "Eni" savininkai, ir pirmiausia V.Putino draugas S.Berlusconi.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"