TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

EP rinkimų iššūkiai

2014 05 05 6:00
Rinkimai į EP Lietuvoje vyks gegužės 25 dieną. AFP/Scanpix nuotrauka

Europos Parlamentas (EP) yra viena svarbesnių Europos Sąjungos (ES) institucijų, tačiau jo autoritetas ir įtaka tiek ES valdymo struktūroje, tiek valstybėse narėse nėra dideli. Artėjančių EP rinkimų išryškinti iššūkiai, su kuriais susiduria europinis parlamentarizmas, aptariami svetainėje geopolitika.lt publikuotame politikos mokslų daktaro Vadimo Volovojaus straipsnyje.

Pirma, Europoje rimtą susirūpinimą kelia elektorato aktyvumas. Paprastai EP rinkimai vyksta vasarą, bet šiemet jie sąmoningai perkelti į gegužę, kad prie balsadėžių ateitų kuo daugiau žmonių.

Minimos kelios priežastys, kodėl ES piliečiai nelinkę dalyvauti EP rinkimuose. Pirmiausia, naujųjų ES šalių gyventojai iki galo nesuvokia bloko valdžios institutų prasmės. Antra, EP įvaizdį gadina radikalų ir euroskeptikų aktyvumas. Trečia ir turbūt svarbiausia – pagrindinius sprendimus Europos Sąjungoje vis dar priima nacionalinės vyriausybės. Kitaip tariant, kol ES netaps federacija, turinčia atitinkamą parlamentą, tol Briuselio reikalai mažai ką domins. Be to, ES gyventojai nelabai jaučia, kad nuo jų balsavimo rezultatų kas nors priklauso europiniu lygmeniu. Europos Komisijos (EK) prašymu atlikta apklausa parodė, kad taip mano net 66 proc. respondentų.

Beje, antras svarbus dalykas yra EP rinkimų rezultatų ryšys su naujo EK vadovo rinkimais, kurie irgi galėtų paskatinti gyventojus aktyviau reikšti savo nuomonę renkant EP deputatus. Apskritai, jeigu EK veikla neatitinka Europos Parlamento priimtos politinės ir ekonominės linijos, jis gali keisti EK pareigūnus, įskaitant ir patį pirmininką. Pagal naujas taisykles kiekviena paneuropinė partija turi pasiūlyti savo kandidatą į šį postą, o galiausiai EK vadovo kandidatūrą tvirtins EP. Tačiau sunku patikėti, kad EK vadovo rinkimuose Europos gyventojų balsas bus lemiamas. Labiau tikėtina, kad sprendžiamąją reikšmę turės didžiųjų ES šalių – pirmiausia Vokietijos – nuomonė arba tam tikras šių valstybių kompromisas. Europos Parlamente jį tereikės prastumti.

Trečias EP rinkimų akcentas yra radikalų ir euroskeptikų perspektyvos juose. Didėjančio jų populiarumo priežastys visiškai suprantamos: ES ekonomikos ir ypač euro zonos krizė, už kurią turi mokėti pirmiausia turtingos bloko narės; vietinės ir europinės valdžios nenoras spręsti visuomenei aktualias problemas; ES siekis vis daugiau kištis į asmeninį europiečių gyvenimą ir panašiai.

Tačiau daugelis analitikų mano, kad po rinkimų EP darbas mažai pasikeis: „liaudininkai“ su socdemais išsaugos daugumą ir toliau priiminės svarbiausius sprendimus. Jeigu kas, koalicijai sudaryti jie dar turės žaliuosius ar liberalus. Faktiškai tai ir leido ES prezidentui Hermanui van Rompuy pareikšti, kad kraštutinius dešiniuosius ir euroskeptikus remia ne „net“, o „tik“ 25 proc. rinkėjų, esą kiti yra europinės integracijos šalininkai.

Lietuvoje, kaip rodo apklausos, pergalę turėtų švęsti socialdemokratai. Rinkimai į EP lietuviams tebėra kažkas tolima ir nelabai suprantama. Todėl jie balsuoja labiau remdamiesi savo preferencija vietiniuose rinkimuose. Didesnį gyventojų aktyvumą galėtų nulemti nebent tai, kad EP rinkimai sutaps su antruoju prezidento rinkimų turu (jeigu jis įvyks).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"