TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

ES aptaria tikslus ir lūkesčius

2008 03 14 0:00
Europos Tarybos vadovai 2 dienas Briuselyje diskutuoja europiečiams svarbiausiais klausimais.
AFP/Scanpix nuotrauka

Jau tapo tradicija per pavasarinį Europos Tarybos susitikimą sutelkti dėmesį į Europos Sąjungos bendradarbiavimo ir integracijos ekonominius aspektus. Ne išimtis ir viršūnių susitikimas, vakar ir šiandien vykstantis Briuselyje.

Vyrauja 3 svarbiausios temos: naujas vadinamosios Lisabonos strategijos įgyvendinimo etapas 2008-2010 metais; ES įsipareigojimai energetikos ir klimato kaitos srityse; finansų rinkų stabilumas bei išorės santykių problemos.

Lietuvos rūpestis - jėgainė

Europos Vadovų Tarybos susitikime dalyvauja Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus ir premjeras Gediminas Kirkilas. Posėdžio metu Lietuvos vadovai ketina supažindinti ES vadovus su energetikos situacija, kuri susiklostys Lietuvoje nuo 2010 metų, uždarius Ignalinos atominę elektrinę. Lietuva nori jos darbą pratęsti, nes galėtų pasistatyti naują jėgainę drauge su Latvija, Estija ir Lenkija tik maždaug po dešimtmečio. Netekus branduolinės energijos Lietuvos laukia elektros brangimas ir priklausomybė nuo Rusijos dujų. Tačiau derybos su ES dėl galimybės pratęsti Ignalinos jėgainės veiklą neįmanomos, nes Lietuva įsipareigojo uždaryti elektrinę Stojimo sutartyje. Jokios išlygos joje nenumatytos, keisti šią sutartį taip pat neįmanoma.

Po ES vadovų susitikimo V.Adamkus šiandien iš Briuselio vyksta į Vokietijos Bad Iburgo miestą susitikti su Europos Parlamento pirmininku Hansu Gertu Potteringu. Vakare prezidentas jau bus Berlyne ir kitą dieną kartu su Vokietijos ir Latvijos vadovais Horstu Kohleriu bei Valdžiu Zatleru dalyvaus Baltijos kultūros metų atidaryme. G.Kirkilas kovo 15-16 dienomis dalyvaus tarptautinėje konferencijoje "Briuselio forumas 2008". Lietuvos premjeras skaitys pranešimą apie ES ir Rusijos santykius.

Rusijos darbotvarkėje nėra

Šįkart Briuselyje nekalbama apie naują ES sutartį su Rusija. Senoji pasibaigė pernai. Artėjant susitikimui Europos žiniasklaidoje spėliota, kad Lenkija pasirengusi atšaukti veto dėl derybų su Rusija. Kovo pradžioje premjeras Donaldas Tuskas tarptautinei žiniasklaidai sakė, kad "nemato jokių problemų pradėti ES ir Rusijos derybas". Tačiau Rusijos spauda pabrėžia, kad Europos ir Maskvos nesutarimai išlieka dėl pastarosios nenoro ratifikuoti Energetikos chartiją.

Vidaus problemos labiau jaudina Europą, ypač Lisabonos strategija, kuri yra pamatinis ES dokumentas, apibrėžiantis įsipareigojimus palaikyti visose šalyse narėse žemą nedarbo ir aukštą gyvenimo lygį. Šioje srityje Europos vadovai daugiausia dėmesio skirs dinamiškesnės verslo aplinkos kūrimui, didesnėms investicijoms į mokslą ir tyrimus, nedarbo mažinimą ir ilgalaikę plėtrą.

Gresia ekologinis pavojus

Briuselyje bus aptarta analitinė ataskaita, kurioje nagrinėjami nauji pavojai ES saugumui, susiję su klimato kaita. Klimato kaita gali padidinti skurdą, sumažinti geriamojo vandens kiekį ir kokybę, pabloginti sanitarines sąlygas, paskatinti smarkesnę kovą dėl išteklių, pirmiausia - Arktikoje.

2007 metų pavasarį Europos Taryba sutarė iki 2020 metų savanoriškai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 20 proc., lyginant su 1990 metų lygiu; taupymo priemonėmis 20 proc. sumažinti elektros suvartojimą. Prisiėmus šiuos ambicingus įsipareigojimus dabar svarbu juos tesėti.

Kad nežlugtų sutartis

Dar viena aktuali susitikimo tema - Lisabonos sutartis, pakeičianti Europos Konstituciją. Iš 27 ES valstybių tik Airija pagal savo įstatymus turi jai pritarti referendumu. Airijos vyriausybė deda labai daug pastangų, kad rinkėjai nesužlugdytų proceso. Tačiau radosi dar viena netikėta kliūtis - Baltijos jūroje esančios autonominės Olando salos.

Salų vyriausybei gali nepavykti 30 vietų parlamente užsitikrinti dviejų trečdalių daugumos, kurios reikia sutarčiai patvirtinti, nes daugelis gyventojų mano, kad jų balso ES negirdėti. Salos reikalauja savo vietos Europos Parlamente ir pyksta ant Suomijos, kad ši nekovojo už jų teisę toliau naudoti kramtomąjį tabaką. Savo ruožtu Suomija tikina vis tiek ratifikuosianti sutartį. Nors teisinė situacija bus paini, tai nesutrukdys ratifikavimo ES lygiu.

Tarp Švedijos ir Suomijos žemyninės dalies esančiose Olando salose gyvena 26,2 tūkst. švedų kalba kalbančių žmonių, jie turi plačias autonomines teises, savo vėliavą ir pašto ženklus. Suomija pagal įstatymus negali jose dislokuoti karių ir ginkluotės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"