TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

ES ateitis: plėtra į Rytus ir azijiečių amžius?

2013 05 29 15:44
T.Gartonas Ashas. Wikimedia Commons nuotrauka

Britų istorikas ir rašytojas Timothy Gartonas Ashas dar kovo mėnesį Briuselyje vykusiame kasmetiniame Šiaurės Amerikos ir Europos šalių politikų ir visuomenės lyderių forume, kalbinamas korespondento Rikardo Jozwiako, dalijosi mintimis apie Europos ateitį. 

Istorikas pabrėžė, kad Europos Sąjungai (ES) yra būtina plėtra į Rytus: „Strateginiu požiūriu tai būtų teisingiausia, nes kasmet matome Vakarų Europoje mažėjančius gimstamumo rodiklius. Mums reikia plėtros į Rytus – įskaitant Ukrainą ir Turkiją, kurios yra vienos didžiausių šalių Rytuose.“

Svarbus bendradarbiavimas

Kalbant apie visuomenės pokyčius, pirmiausia reikėtų pabrėžti, kad daug greičiau keičiasi šalies valdžia nei pati visuomenė. Žinoma, gali būti ir atvirkščiai – keičiasi visuomenė, bet nesikeičia valdžia. Pavyzdžių, kurie galėtų tai įrodyti – daugybė. Pasak T.Gartono Asho, tokios šalys kaip Ukraina ir Turkija yra gana europietiškos, bent jau jose gyvenantys žmonės. Vienas iš pagrindinių Ukrainos pastarojo meto pasiekimų – vyraujanti pagarba demokratinėms laisvėms. Žinoma, šis teiginys galėtų sukelti diskusijų, turint galvoje nemaloniai nustebinusius savivaldos rinkimus, kurių metu, daugelio stebėtojų manymu, buvo paminti demokratiniai principai.

Ne veltui jau pradėdamas kalbėti apie svarbiausius Europos ateities tikslus T.Gartonas Ashas pabrėžia, kad strategiškai svarbiausia valstybė – Ukraina. Tai, kad ES ir Ukrainos bendradarbiavimas yra itin svarbus, o Ukraina yra strategiškai įtakinga valstybė, pastebėti yra tikrai nesunku.

Nuostabos nesukelia ir tai, kad partnerystė su Ukraina yra tiesiog būtina – ES labai svarbi glaudi ir visapusiška laisvosios prekybos zona bei vizų režimo liberalizavimas.

Paklaustas apie daugelio šalių rodomą apatiškumą ES atžvilgiu, istorikas priminė Ukrainoje vykusią Oranžinę revoliuciją, kurios metu 2004 m. vyko masiniai protestai prieš rinkimų rezultatus. Pasak T.Gartono Asho, Ukraina buvo viena rimčiausių pretendenčių įstoti į ES, bet to nepadarė būtent dėl šalyje vykusios revoliucijos.

Kalbėdamas apie svarbiausius ES ateities tikslus istorikas pabrėžė didžiųjų pasaulio valstybių vaidmenį politikoje.

„Tokios šalys kaip Kinija, Indija, Pietų Afrika ar Brazilija ateityje turės didesnę galią ir mažesnę priklausomybę nuo Europos. Mūsų užduotis – palaikyti glaudesnius santykius su šiomis valstybėmis. Turime suvokti, kad plėtra į šias valstybes yra tiesiog būtina“, – mintimis dalijasi T.Gartonas Ashas.

Nežinomas Rusijos vaidmuo

Interviu metu nebuvo išvengta klausimo dėl Rusijos ir ES santykių bei tolesnio bendradarbiavimo.

„Rusija prarado imperiją, bet, deja, savo vaidmens iki šiol neatrado“, – sako T.Gartonas Ashas.

„Rusija privalo nuspręsti, kuo ji norėtų tapti. Šią situaciją puikiai pažįstame iš Britanijos pavyzdžio – tam reikia laiko. Sunku net pasakyti, kaip Rusijai turėjo būti sunku prarasti imperiją, tačiau kartu tai buvo ir didžiulė pamoka. Tačiau šalį verta pagirti – imperiją ji prarado gana taikiai, be kovos“, – savo nuomonę išreiškia istorikas.

Jo teigimu, tolesni Rusijos ir ES santykiai bus aiškesni tik tuomet, kai ši šalis apsispręs, kokia ji nori tapti. Pasak T.Gartono Asho, šiuo metu Rusija yra tarsi tarp dviejų pasaulių – praeities imperijos bei šiuolaikinės civilizacijos.

„Rusija turi nuspręsti, ar nori tapti Vakarų civilizacijos dalimi, ar ir toliau likti tik viena iš Eurazijos šalių. Tik tokiu būdu galėsime judėti toliau ir užmegzti „ypatingą partnerystę“, kuri galėtų prisidėti ir prie geresnės ES ateities“, – teigia istorikas.

Paklaustas, kaip turėtų atrodyti ta „ypatingoji partnerystė“, jis neskuba atsakyti labai tiesmukai. „Niekas to nežino, bet labai svarbu paminėti, kad Rusija nerodo didelio noro būti Vakarų pasaulio dalimi, priešingai nei Turkija“, – sako T.Gartonas Ashas.

Pasak jo, jeigu yra abipusis noras bendradarbiauti, dažniausiai visos partnerystės baigiasi naryste ES.

„Todėl ir bandome plėstis į Rytus – bendradarbiauti su Ukraina ir Turkija“, – teigia T.Gartonas Ashas.

Neaiškūs kriterijai

Paklaustas apie kitas Rytų šalis bei ES bendradarbiavimą su jomis, T.Gartonas Ashas sako, jog tolesnė partnerystė su Baltarusija, Moldova, Armėnija ir Gruzija priklausys tik nuo laiko. Pasak istoriko, šios šalys dar nėra pasiruošusios būti ES narėmis, tačiau viskas yra įmanoma.

„Manau, jog prireiks 20-25 metų, kol šios šalys taps ES narėmis, tačiau pastebiu ir tai, kad kuo labiau šalys tampa nepriklausomos nuo kitų valstybių, šiuo atveju nuo Rusijos, tuo labiau jos nori įsilieti į Europą“, – pastebi žymus istorikas.

T.Gartonas Ashas teigia, jog, kai šios šalys įvykdys ES keliamus reikalavimus, jos galės tapti pilnateisėmis sąjungos narėmis.

Tačiau svarbesnis klausimas, pasak T.Gartono Asho, išlieka patys ES kriterijai, kurie ne visada atspindi esamą situaciją.

„ES įstatymuose teigiama, kad šalis turi būti demokratiška, liberali, su visai Europai priimtinais įstatymais, nepriklausoma žiniasklaida, sėkmingai funkcionuojančia rinkos ekonomika. Visi šie reikalavimai, atrodytų, labai paprasti ir aiškūs visoms šalims, norinčioms įstoti į ES, tačiau jeigu pažvelgtume į Vengrijos politiką arba Silvio Berlusconi Italiją, apima abejonės. Iškyla klausimas - argi šių šalių politiką būtų galima pavadinti demokratiška?“ – retoriškai klausia britų istorikas.

Paklaustas, ar išgyvens euras, T.Gartonas Ashas prisimena vieno prancūzų politiko žodžius: „Euro krizė pasibaigė, laukite kitos.“

„Manau, jog šioje frazėje yra daug tiesos, ir tai ypač aktualu pietinėms Europos šalims, kuriose itin daug radikalių pažiūrų politikų. Ir tai nesikeičia jau gerą dešimtmetį“, – teigia T.Gartonas Ashas.

Azijiečių amžius – mitas ar tiesa?

Kad vis dažniau kalbama apie artėjantį Azijos amžių bei vis mažėjančią euroatlantinio aljanso įtaką, istoriko nestebina.

„Mūsų užduotis yra surasti, o tuomet suformuluoti tarptautinę teisę, pagal kurią nebūtų vienos šalies viešpatavimo. Štai, kad ir Amerika. Ji yra didelė ir stipri šalis, tačiau tai nereiškia, kad visas pasaulis turi gyventi pagal šios šalies diktuojamus paliepimus. Todėl sunkiai įsivaizduoju ir Azijos amžių. Nemanau, kad ji galėtų būtų įtakingiausia pasaulio supervalstybė, nepaisant to, kad azijiečių skaičius sudaro daugiau nei pusę visos žmonijos“, – teigia istorikas.

„Negalima teigti, jog gyvensime Azijos amžių. Lygiai taip pat negalima teigti, kad gyvensime Amerikos, Europos ar Didžiosios Britanijos amžių“, – sako T.Gartonas Ashas.

„Kalbant apie eurozoną, manau, kad ji tikrai išgyvens, tačiau nežinia, kokia bus to kaina“, – pokalbį baigia žymus britų istorikas.

Parengta pagal rferl.org

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"