TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

ES atgimimas ar išgyvenimas – ko tikėtis Bratislavoje?

2016 09 16 6:00
Bratislava siūlo Europos vadovams neformalią aplinką. grayline.com nuotrauka

Po Didžiosios Britanijos sprendimo trauktis iš Europos Sąjungos (ES) ir taip margoje Bendrijoje nežinomybės, atrodo, dar daugiau nei bet kada, tačiau klausimai, į kuriuos turėtų susitelkti 27 narės, iš tikrųjų net labai aiškūs: migracija, vidaus saugumas ir ekonomika. Kur kas sunkiau susitarti dėl veiksmų plano kiekvienoje šių sričių. Tačiau Europos piliečiams privalu parodyti, kad visos jos kontroliuojamos.

27 lyderiai susitinka Bratislavoje ir mėgins nubrėžti tolesnę ES ateitį patyrus šoką, kai iš jos trauktis nusprendė Didžioji Britanija, viena stipriausių ir dinamiškiausių narių.

Būtų labai klaidinga šį poslinkį nurašyti instinktyviam britų, vėlai įsiliejusių į ES ir visą laiką niurnėjusių, euroskeptiškumui. Kaip pabrėžiama Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko laiške valstybėms narėms, ir kitur Europoje rinkėjai baiminasi to paties, kaip ir britai, bei vis labiau abejoja savo politinio elito gebėjimu suprasti žmonių būgštavimus ir į juos atsižvelgti.

Susitikimui pirmininkaujantis D. Tuskas nori, kad derybos būtų rimtos ir nustatytų apčiuopiamus tikslus, tačiau mažai kas tikisi revoliucinių sprendimų.

Praėjus trims mėnesiams nuo referendumo Jungtinėje Karalystėje šios šalies ministrė pirmininkė Theresa May nepakviesta į Bratislavą. Susitikimas yra neformalaus pobūdžio, tad lyderiai turi daugiau progų pabendrauti neįpareigojančioje aplinkoje, o galiausiai užbaigs susitikimą kruizu Dunojumi bei vizitu į Modernaus meno muziejų.

Migracija, terorizmas, globalizacija

„ES laukia milžiniški iššūkiai. Nežinojimas, kur mes einame, yra didžiausias Europos priešas“, – prieš susitikimą sakė Liuksemburgo premjeras Xavier Bettelis.

Vis dar neaišku, kada tiksliai Didžioji Britanija liausis buvusi ES narė ir kaip Europa pasikeis, kad nebūtų daugiau tokių pasitraukimų. Imigracijos pliūpsnis, šiek tiek pažabotas, vis dar tebėra vienas didžiausių iššūkių ir taip pat viena svarbiausių „Brexit“ priežasčių, tad ES lyderiai turi kur kas įtikimiau parodyti rinkėjams, kad supranta jų būgštavimus ir imasi atitinkamų veiksmų.

Donaldas Tuskas nori paskatinti ES lyderius kalbėti atvirai ir sunkiausiomis temomis. /Reuters/Scanpix nuotrauka

Kaip labiausiai rinkėjams rūpimas problemas D. Tuskas įvardijo nekontroliuojamą migraciją, terorizmą ir globalizacijos, skatinančios ksenofobines ir protekcionistines nuotaikas, baimę.

Vokietija ir Prancūzija paskelbė sieksiančios didesnio ES karinio vaidmens, nes mano, jog Europai būtina didinti savo karinę galią po pastarojo meto teroristinių atakų jos sostinėse ir kituose miestuose. Šią viziją įgyvendinti gali būti lengviau, kai nebekliudys jos didžiausia priešininkė Didžioji Britanija.

Prancūzija taip pat parėmė Kipro, Graikijos, Italijos, Maltos, Portugalijos ir Ispanijos raginimus kovojant su nelegalia migracija stiprinti bendradarbiavimą su Afrikos šalimis bei, be kitų dalykų, skatinti ekonomikos augimą ir investicijas į Europą.

Dabar kaip niekada metas investuoti į Europos infrastruktūrą ir moderniąsias technologijas, o vidaus saugumo situacija reikalauja mažų mažiausiai gerinti apsikeitimą informacija ir stiprinti saugumo bei policijos pajėgų bendradarbiavimą. Net jei pabėgėlių krizė bus suvaldyta, dėl demografinės padėties Afrikoje spaudimas Europai nemažės. Taip, Europai reikia migrantų, bet ne tiek, kiek yra norinčiųjų. Todėl D. Tuskas prašys ES lyderių dislokuoti pasieniečius bei įrangą prie Bulgarijos ir Turkijos sienos bei reikalauti, kad kiekvienas asmuo, kertantis ES išorinę sieną, būtų nuodugniai patikrintas saugumo bazėse.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris yra didesnės politinės ir ekonominės ES integracijos šalininkai, tačiau ši vizija turi ir daugybę priešininkų. Pirmiausia tai populistinės jėgos, įgaunančios vis didesnę galią daugelyje ES šalių ir apskritai norinčios išardyti bloką.

„Saugumas ir klestėjimas vėl turi būti svarbiausi ES veiksniai“, – pabrėžė euro zonos finansų ministrų vadovas Jeroenas Dijsselbloemas.

Lūkesčiai ir realybė

Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble ragino susitelkti ne į teorinius svarstymus, o į skubius didžiausių problemų sprendimus. Juos priimti gali būti ne taip jau lengva, nes šalys, kaip ir visada, susiskaldžiusios įvairiais klausimais, be to, Vokietijoje ir Prancūzijoje artėja visuotiniai rinkimai, kurie, pasak apžvalgininkų, įšaldys svarbius sprendimus mažiausiai dvejiems metams. Gerai tai suprasdamas D. Tuskas ragino lyderius kalbėti atvirai Bratislavoje ir nevengti net prieštaringiausių ir sunkiausių temų, nes Europos šalių elitas per dažnai atrodo atitrūkęs nuo realybės, o turėtų pasistengti atkurti pasitikėjimą, kad ES tarnauja žmonėms, juos gina ir supranta jų jausmus.

Skeptikai sako, kad susitikimas Bratislavoje nesuteiks jokios naujos pradžios Europai, ji liks chaotiška ir sudėtinga, nes bendradarbiavimas ir integracija esant tokiai margai šalių samplaikai nuolat kelia neišvengiamų iššūkių. Tad nereikia turėti pernelyg didelių lūkesčių. Per dažnai Europos lyderiai paskelbia didingus pareiškimus, o paskui nesugeba jų įgyvendinti. Šis lūkesčių ir realybės neatitikimas ir kuria neveiksmingos ES, nesugebančios spręsti iškylančių problemų, įvaizdį.

Kalbėti apie „Brexit“ kol kas beveik nėra ko, nes dar neaktyvintas 50-asis straipsnis ir nėra aišku, ko reikalaus T. May vyriausybė. Veikiau jau Jungtinės Karalystės nedalyvavimas susitikime yra tik stiprus Europos integracijos naujos fazės simbolis.

Kaip sakė vienas ES pareigūnas, „Brexit“ šalininkai akcentavo, jog „būtina susigrąžinti kontrolę“. Jų pasiūlytas receptas visiškai klaidingas, bet jie teisingai diagnozavo žmonių susirūpinimą. Būtent į tai ir turėtų atsižvelgti ES-27.

Kol kas Europoje veikia „baimės politika“. ES atrodo ieškanti savo vietos pasaulyje, pažeidžiama iš praeities išnyrančių šmėklų ir dabarties iššūkių. Reikia atgauti pasitikėjimą savo ateitimi. O tam, užuot keitus sutartis, ES-27 turi sudaryti realistinę darbo programą.

Konkretesnę politiką lyderiai tikisi pristatyti kovą, kai susitiks Italijos sostinėje švęsti Bendrijai pradžią davusios Romos sutarties 60-mečio.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"