TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

ES atsargiai pasitinka Rusiją

2009 11 19 0:00
Po susitikimo Stokholmo "Grand Hotel" viešbutyje: Rusijos prezidentas D.Medvedevas, Švedijos premjeras F.Reinfeldtas, EK pirmininkas J.M.Barroso ir ES užsienio politikos vadovas J.Solana.
AFP/Scanpix nuotrauka

"Mes nebesame naivūs dėl Rusijos", - pareiškė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernard'as Kouchneras prieš Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu Stokholme.

D.Medvedevo žodžiai - daug žadantys, tačiau juos turi lydėti konkretūs darbai. Taip mano ES diplomatai ir apžvalgininkai, itin skeptiškai vertinantys Rusijos pasiryžimą reformuotis. Jie prisimena, kad 2000 metais panašiai kalbėjo ir Vladimiras Putinas, jis žadėjo išgyvendinti korupciją, suteikti ekonominių laisvių ir net sukurti laisvą visuomenę. Tačiau vietoj to Rusija pasuko regresijos keliu.

Kalbėtis verčia tarpusavio priklausomybė

Nuo 2008 metų vidurio, kai tik atėjo į valdžią, D.Medvedevas taip pat pažėrė daug žadančių kalbų. Jis kalbėjo apie Rusijos modernizaciją, o prieš kelias dienas per televiziją pareiškė, kad Rusija turi investuoti į naujas technologijas, užuot pasikliovusi vien valstybės valdomų dujų ir naftos monopolijų pajamomis. Interneto dienoraštyje jis kritikavo pastangas romantizuoti Staliną ir jo epochą. Pernai jis žadėjo išgyvendinti "teisinį nihilizmą" ir panaikinti valdžios įtaką teismams.

Ši retorika teikė vilčių, kad D.Medvedevas taps patrauklia alternatyva premjerui V.Putinui, tačiau to nėra, kai kalba eina apie konkrečią politiką. Kai premjeras pareiškė, kad Rusija traukiasi iš derybų dėl narystės Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) ir vietoj to sudarys Muitų sąjungą su Baltarusija bei Kazachstanu, prezidentas nieko nepadarė.

Tad ir susitikdami su D.Medvedevu Stokholme ES delegatai nesitiki sulaukti konkrečių Rusijos įsipareigojimų dėl klimato kaitos ar protekcionistinių tarifų tokiems produktams kaip, pavyzdžiui, mediena.

Tačiau Rusija ir ES - tarpusavyje priklausomos. Yra daugybė sričių, kur būtinas glaudus Briuselio ir Maskvos bendradarbiavimas. Apie tai ir mėginama kalbėtis Stokholme.

Svarbiausios šio ES ir Rusijos viršūnių susitikimo temos - nauja strateginė ES ir Rusijos bendradarbiavimo sutartis bei energetika. Rusija dar primygtinai perša Europai ir naują saugumo sistemą. ES užsienio politikos vadovas Javieras Solana sakė, kad Europa pasirengusi ją išklausyti.

Savo ruožtu ES norėtų žinoti, ar Rusija vis dar siekia tapti PPO nare.

Kad dujos visada tekėtų

500 mln. gyventojų turinti ES yra didžiausia Maskvos prekybos partnerė ir labai priklausoma nuo Rusijos dujų. Tačiau, kaip sakė Suomijos užsienio reikalų ministras Alexanderas Stubbas, "mums reikia Rusijos energijos tiekimų, bet mes esame ir jų vartotojai".

Šią žiemą Europa nori išgyventi be dujų tiekimo per Ukrainą pertrūkių. Pirmadienį Maskvoje Rusija ir ES jau pasirašė išankstinio perspėjimo energetikos srityje susitarimą, kuris turi padėti išvengti tokių pertrūkių.

Ketvirtadalį savo sunaudojamų gamtinių dujų ES gauna iš Rusijos, daugiausia - tranzitu per Ukrainą, kuri nuolat ginčijasi su Maskva dėl jai pateikiamų sąskaitų. Rusija ne kartą perspėjo, kad Ukraina, kurią labai smarkiai paveikė pasaulinė ekonomikos krizė, ir vėl gali patirti sunkumų dėl mokesčio už dujas. Rusija norėtų, kad ES finansiškai padėtų Kijevui apmokėti dujų sąskaitas.

Savo ruožtu ES siekia, kad naujoje bendradarbiavimo su Rusija sutartyje, kuri dar neaišku kada pajudės iš vietos, būtų įtvirtinti Energetikos chartijos, kurią ratifikavo dauguma ES šalių, principai. Tuomet ir Rusija būtų juridiškai priversta laikytis įsipareigojimų.

Dar vienas klausimas, kurį kelia Rusija - perėjimas prie bevizio režimo. Rusijos nuolatinis atstovas prie ES Vladimiras Čižovas sakė, kad šis reikalas - paralyžiuotas. Europos Komisija (EK), kai jai vadovavo Romano Prodi, žadėjo įvesti bevizį režimą 2008 metais, tačiau per visą tą laiką tai taip ir liko "nepasiekiama šviesi ateitis".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"