TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

ES: ginčas dėl Rusijos dujų beveik išspręstas

2014 09 29 8:12
Reuters/Scanpix nuotrauka

Europos Sąjungos (ES) energetikos komisaras viliasi, kad neilgai trukus pavyks išspręsti tris mėnesius besitęsiantį ginčą dėl rusiškų gamtinių dujų tiekimo Ukrainai.

Šią savaitę planuojama užbaigti Berlyne vykusias trišales derybas ir pasirašyti susitarimą, kuris daugiau ar mažiau tenkintų abi konflikto šalis.

Guntheris Oettingeris abiejų valstybių atstovams pristatė planą, pagal kurį Rusija per ateinančius šešis mėnesius turėtų aprūpinti Ukrainą mažiausiai 5 mlrd. kubinių metrų dujų. Tuo tarpu Ukraina turėtų padengti dalį skolos: iki spalio pabaigos Rusijos koncernui „Gazprom“ ji turėtų sumokėti 2 mlrd., o iki metų galo – dar 1,1. mlrd dolerių. ES siūlo, kad šalis už kiekvieną 100 kubinių metrų dujų mokėtų po 385 dolerius. Rusija teigia dujas tieksianti tik tokiu atveju, jeigu už jas bus sumokėta iš anksto.

Tikimasi, kad derybų dalyviai savaitės pradžioje pasiūlytas sąlygas aptars su savo šalių vyriausybėmis ir prieš savaitgalį vėl susitiks Vokietijos sostinėje, galbūt jau paskutinį kartą.

20 proc. nuolaida

Siūloma kaina yra 20 proc. žemesnė, nei Rusija reikalavo iš Ukrainos po Viktoro Janukovičiaus nuvertimo vasario mėnesį, bet vis dėlto aukštesnė nei vidutiniškai moka kitos Europos valstybės ir net 40 proc. didesnė už sumą, kurią Ukraina už dujas mokėdavo valdant prokremliškam prezidentui. Anot „Gazprom“ atstovų, tai tik laikina nuolaida ir pavasarį kaina tikriausiai bus pakelta. Rusijos pareigūnų teigimu, iš viso Ukraina koncernui „Gazprom“ yra skolinga 5,3 mlrd. dolerių. Pasak jų, tokia suma susikaupė dėl finansinių šalies problemų ir dėl to, kad naujoji valdžia atsisakė už dujas mokėti daugiau.

Pasak G. Oettingerio nė viena iš šalių nesiginčija dėl Ukrainai reikalingo dujų kiekio, tačiau nesutariama dėl kainos. Rusijai derybose atstovavęs energetikos ministras Aleksandras Novakas po pasitarimo Berlyne penktadienį pakartojo ES komisaro mintis, kad šią savaitę gali pavykti išspręst konfliktą ir pasirašyti sutartį. ES siūloma dujų kaina panaši į jau ne vieną mėnesį siūlomą Rusijos. Tai, kad Briuselis, derybose nusprendė palaikyti „Gazprom“ pusę, kai kurie Vakarų politologai vertina kaip dar vieną Rusijos pergalę siekiant išlaikyti Ukrainą savo įtakos zonoje ir sukliudyti jos integracijai Bendrijoje.

Pradėjo taupyti

Kijevui jau teko nusileisti kariniam Rusijos spaudimui, o dabar gali tekti pasiduoti ir ekonominiam. Mėnesio pradžioje buvo sutarta dėl paliaubų Ukrainos rytuose, kur dalis teritorijos liko kontroliuojama Kremliaus remiamų separatistų. Oficialiai skelbiama, kad šių paliaubų vis dar laikomasi, tačiau apie naujus smurto atvejus ir aukas pranešama beveik kasdien.

Kai kurių politikos ekspertų manymu, net ir pasirašius susitarimą Ukraina neturėtų atsipalaiduoti. Jeigu Rusija vis tiek nuspręstų dėl politinių priežasčių žiemos metu nutraukti dujų tiekimą, tai nebūtų pirmas toks atvejis. 2006 ir 2009 metais „Gazprom“ taip pat buvo sustabdęs dujų srautus į šią šalį.

Pagal Bendrijos pareigūnų skaičiavimus, Ukrainai ateinančiais mėnesiais reikės nuo 5 iki 20 mlrd. kubinių metrų dujų. Tai priklausys nuo to, kokia šalta bus žiema.

Nerimaudamos dėl artėjančių šalčių, Ukrainos valdžios institucijos jau ėmėsi riboti naudojamų dujų kiekį. Gamtinės dujos – pagrindinis kuras, kuriuo ukrainiečiai šildo namus ar vandenį. Ekspertai įspėja, kad šiemet butai namuose, kuriuose įrengtas centrinis šildymas, gali šilti ne iki 22 laipsnių Celsijaus kaip įprasta žiemos metu, o tik iki 15 ar 16 laipsnių.

Norvegai neskuba padėti

Nuo birželio, kai Rusija nebetiekia dujų Ukrainai, Kijevas jų gaudavo dujotiekiais iš Vengrijos, Lenkijos ir Slovakijos. Nors paprastai jos tekėdavo į priešingą pusę. Penktadienį, po Vengrijos premjero Viktoro Orbano susitikimo su „Gazprom“ vadovais, pranešta, kad šalis nusprendė neribotam laikui nutraukti dujų tiekimą Ukrainai. O rugsėjo pradžioje Lenkijai teko savaitei sustabdyti dujų tiekimą kaimynei, kai Rusija sumažino Varšuvai tiekiamų dujų kiekį.

Kremliaus pareigūnai teigia, kad ES šalys neturi teisės perparduoti jų dujų kitoms šalims. Tuo tarpu Bendrijos atstovai ginčija, kad toks tiekimas yra visiškai legalus.

Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas tvirtina, kad vienintelis būdas Europai užsitikrinti, kad artėjant žiemai „Gazprom“ nenutrauks dujų tiekimo – laikytis sutarčių sąlygų. Kitaip tariant, neparduoti dujų Ukrainai.

Esant tokiai įtemptai situacijai politikai Briuselyje ėmė dairytis, kas galėtų pagelbėti, jei Rusija nuspręstų sustabdyti dujų srautus „Gazprom“ vamzdžiais į Europą. Norvegija yra antra pagal dydį dujų tiekėja Bendrijai po Rusijos. Taigi dažno Europos politiko žvilgsnis krypo būtent į šią Skandinavijos šalį.

Tačiau ketvirtadienį, po pokalbio su G. Oettingeriu, Norvegijos energetikos ministras Tordas Lienas pranešė, kad jo šalies dujotiekiai žiemą bus naudojami visu pajėgumu. Todėl, jeigu Norvegija ir galės padėti Europai pritrūkus gamtinių dujų tai tik labai nežymiai ir už didesnę, nei įprasta, kainą.

Iš Norvegijos ES šalys gauna 34 proc. joms reikalingų gamtinių dujų, o iš Rusijos – 39 procentus. Didžiųjų importuotojų trejetuką užbaigia Alžyras, tiekiantis Bendrijai 13 proc. dujų.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"