TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

ES ir Rusijos viršūnių susitikimą trikdo Ukrainos tema

2014 01 27 14:35
cyprusrussianbusiness.com nuotrauka

Audringi susirėmimai Ukrainoje taps viena iš pagrindinių temų per antradienį vyksiantį Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos viršūnių susitikimą, tvyrant nepasitikėjimui ir tik nedaugeliui prognozuojant pažangą pastangose suderinti smarkiai besiskiriančius požiūrius į Europos ateitį.

Renginyje, kuris buvo sutrumpintas iki beveik trijų valandų, kai buvo atsisakyta pirmadienį planuotos vakarienės, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitiks su ES prezidentu Hermanu van Rompuy ir Europos Komisijos pirmininku Jose Manueliu Barroso. Susitikimas vyks didėjant nesutarimams tarp Maskvos ir Briuselio dėl ryšių su Rytų Europa, kuriuos akcentuoja krizė Ukrainoje, ginčai dėl prekybos ir trintis dėl tarptautinių problemų, įskaitant susijusias su Iranu ir Sirija.

Briuselis atmeta spėliones, kad sprendimas sutrumpinti tą renginį atspindi nepasitenkinimą dėl Maskvos pozicijos, tačiau pripažįsta, kad „šis susitikimas nebus kaip kiti“. „Nusprendėme atspindėti bendrą lyderių požiūrį dėl mūsų partnerystės krypties ir pobūdžio“, – Europos Komisijos atstovas Olivier Bailly sakė penktadienį.

„Aiškiai jaučiama, kad negalime surengti susitikimo, tarsi nieko nebūtų įvykę“, sakė pareigūnas, pageidavęs neviešinti jo vardo. „Nepakaks vien sudėlioti varneles“, – pridūrė jis. Atkreipdamas dėmesį, kad ES ir Rusiją sieja „nepaprastai stiprūs prekybos ryšiai“, pareigūnas sakė, kad lapkritį priimtas Ukrainos sprendimas atsigręžti į Maskvą, o ne Briuselį reiškia, kad abiem pusėms reikalinga „strateginė, fundamentali diskusija“.

H.Van Rompuy, J.M.Barroso ir ES išorės politikos vadovė Catherine Ashton susitiks su V.Putinu, Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, dalyvaujant nedaugeliui padėjėjų, nurodė O.Bailly, aiškindamas, kad tokiu būdu bus siekiama „atviro ir skaidraus apsikeitimo nuomonėmis“. „Mūsų ryšiai yra sudėtingame etape, ir tie apsikeitimai leis mums pažvelgti, kaip galime judėti į priekį“, – pridūrė jis.

Ukrainos tema tapo viena iš pagrindinių, kai šios šalies prezidentas Viktoras Janukovyčius lapkritį netikėtai nusprendė nepasirašyti asociacijos sutarties su ES, spaudžiamas Maskvos. Tas žingsnis išprovokavo audringus protestus, kurie tęsiasi iki šiol.

„Europiečiai niekada nebuvo pasiruošę ... leisti Putinui įvelti juos į įnirtingą nulinės sumos žaidimą dėl ... Centrinės ir Rytų Europos“, – sakė Vokietijos Marshallo fondo ekspertas Bruno Lete.

Suirzęs Briuselis atrodo pristigęs galimybių imtis atsakomųjų veiksmų, kai V.Putinas stumia savo sumanytą Eurazijos muitų sąjungos projektą, turintį grąžinti buvusias Sovietų Sąjungos respublikas į Maskvos įtakos zoną. „Dėl to Europos rytinės kaimynės tampa ne liberalių, gerai valdomų šalių regionu, o būriu ekonomiškai silpnų valstybių, valdomų pusiau autoritarinių režimų, lojalių Maskvai“, – pridūrė B.Lete.

Rusijos ambasadorius prie ES Vladimiras Čižovas pastarosiomis savaitėmis aktyviai veikė Briuselyje, atmetinėdamas tokias prielaidas ir aiškindamas, kad šių ryšių tikroji esmė klaidingai aiškinama. Rusija ir jos muitų sąjunga „nėra nei ES geopolitinė varžovė, nei Sovietų Sąjungos 2-oji versija“, – V.Čižovas sakė neseniai surengtame seminare.

Pasak jo, Maskvos politika yra veikiau „tradicinių ryšių tame regione atkūrimas“. Diplomatas taip pat pareiškė, kad abi pusės turėtų sugebėti rasti bendrą sutarimą, pagrįstą tokia pozicija. Paklaustas apie 15 mlrd. JAV dolerių paskolą, kurią Rusija suteikė V.Janukovyčiui iškart po to, kai jis atmetė sutartį esu ES, V.Čižovas nusijuokė ir pasakė: „Niekas nedraudė ES prisidėti finansiškai!“

Tačiau tikimasi, kad dar ne viskas prarasta – kad ir kokie sudėtingi gali tapti abiejų pusių santykiai. Galbūt padėtis yra sudėtinga, tačiau „Putinas yra labai stiprus, ... taip pat labai pragmatiškas“ – ir tai reiškia, kad abi pusės gali išsaugoti svarbius ryšius, sakė vienas ES diplomatas.

Bendrijos ir Rusijos prekybos apyvarta 2012 metais buvo 340 mlrd. eurų, o ES pardavė 91,6 mlrd. eurų mažiau negu pirko, nes tebėra smarkiai priklausoma nuo Rusijos energetikos išteklių. Šis faktas skatina Briuselį išlaikyti pragmatiškus ryšius su Maskva.

„Neginčytina, kad dar labai ilgai ES ir Rusijos energetikos ryšiai išliks labai stiprūs“, – Vokietijos Marshallo fondo skyriaus Varšuvoje direktorius Michalas Baranowskis. Pasak jo, šis viršūnių susitikimas gali būti „labai atviras“, o diplomatinėje kalboje tai reiškia, kad jis bus labai sudėtingas. Tačiau M.Baranowskis neprognozuoja ryšių nutraukimo. „Lūžis nebūtų gerai nei ES, nei Rusijai ... Žmonės elgsis pragmatiškai, atsižvelgiant į interesus, kurie pastatyti ant korto – ekonomikos, energetikos ir tarptautinius klausimus“, – sakė jis.

Galbūt V.Putinas ne itin palankiai vertina dabartinius ES vadovus, kurie bus pakeisti vėliau šiais metais, tačiau jis sieks laimėti daugiau laiko, prognozuoja M.Baranowskis. „Egzistuoja pagalbos stygius, nes Rusija šią komandą laiko labai silpna ... tačiau kitas viršūnių susitikimas (su naujais lyderiais) bus svarbus“, – pridūrė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"