TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

ES ir Šveicarijos santykiai toliau vėsta

2014 09 22 6:00
Santykiai tarp ES ir Šveicarijos ėmė vesti, kai pastaroji referendumu priėmė imigraciją ribojantį įstatymą. openeuropeblog.blogspot.com nuotrauka

Europos Sąjunga (ES) šią vasarą atsisakė patenkinti Šveicarijos prašymą iš naujo derėtis dėl dvišalės sutarties, nustatančios laisvo judėjimo Konfederacijos ir Bendrijos šalių gyventojams sąlygas. Tokiam sprendimui įtakos turėjo vasario mėnesį referendume šveicarų priimtas imigracijos apribojimas, kuris jau uždarė šalies sienas Kroatijos darbininkams.

Piliečiams išreiškus savo nuomonę buvo priimtas įstatymas, ribojantis užsieniečių, įskaitant gyventojų iš ES valstybių narių, atvykimą į šalies teritoriją. Toks sprendimas papiktino pareigūnus Briuselyje. Jie teigė, kad persvarstys visą Bendrijos susitarimų su Šveicarija paketą. ES atstovai mano, kad Šveicarijai, kuri nėra Bendrijos narė, toks žingsnis neišvengiamai turės neigiamų padarinių.

Laisvo judėjimo sutartis buvo viena iš septynių susitarimų, sudarytų tarp ES ir Šveicarijos ekonominio ir technologinio bendradarbiavimo, prekybos ir transporto srityse. Žlugus vienam tokiam susitarimui, prasmės netenka ir likusieji. Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jose Manuelis Barroso po referendumo užsiminė, kad šveicarai dėl šio sprendimo gali prarasti teisę gyventi ir dirbti ES, o Šveicarijos kompanijoms kils sunkumų vystant veiklą Bendrijoje.

Šveicarijos vyriausybė nusprendė, kad naujasis imigrantų srautą reguliuojantis įstatymas įsigalios per trejus metus. Tai reiškia, kad ES piliečiai, išskyrus naujausios Bendrijos narės Kroatijos gyventojus, iki 2017 metų vasario 9 dienos vis dar gali laisvai patekti į Šveicariją. Konfederacija atsisakė pasirašyti laisvo judėjimo sutartį su naujausia ES nare - Kroatija. Šį sprendimą jos politikai argumentavo tuo, kad vasario referendumo rezultatas draudžia pasirašyti naujas sutartis dėl laisvo judėjimo.

Apsikeitė laiškais

Liepos 7 dieną Šveicarija išsiuntė oficialų raštą ES Išorės veiksmų tarnybai. Jame buvo aiškinama, kad naujasis šalies įstatymas, priimtas vasario 9 dienos referendumu, yra nesuderinamas su galiojančiu susitarimu tarp ES ir Šveicarijos dėl laisvo asmenų judėjimo, ir prašoma iš naujo surengti derybas dėl šios sutarties. Pagal 2002 metais pasirašytą susitarimą, tiek Šveicarijos, tiek ES piliečiai galėjo laisvai migruoti ir dirbti abiejose sienos pusėse.

Praėjus septyniems mėnesiams nuo minėto referendumo Bendrija vis dar tvirtai priešinasi Šveicarijos siūlymams. Po konsultacijų su valstybėmis narėmis ES vyriausioji įgaliotinė užsienio politikos reikalams Catherine Ashton taip pat laišku atsakė Šveicarijos prezidentui Didier Burkhalteriui. Jame rašoma, kad ES negali teigiamai atsakyti į šį prašymą, nes laisvas žmonių judėjimas yra vienas esminių ES principų ir derybos dėl jo negalimos.

Tuo tarpu Šveicarijos prezidentas šalies spaudai kritikavo ES už nenorą iš naujo tartis dėl laisvo judėjimo sąlygų ir paprastų žmonių interesų nepaisymą. Po šio formalaus apsikeitimo laiškais santykiai tarp šalies ir Bendrijos dar labiau pašlijo.

Apribojo „Erasmus“ programą

ES laikinai apribojo Šveicarijos studentų galimybes dalyvauti Bendrijos mokslo mainų programoje „Erasmus“. Šveicarijos bendradarbiavimo fondo atstovė Lucia Würsch prognozuoja, kad 2014-2015 metais daugiau kaip 3 tūkst. Šveicarijos studentų mokysis ar dirbs užsienyje.

Teigiama, kad Šveicarijos pašalinimo iš „Erasmus“ pasekmes iš tikrųjų labiausiai pajus ES studentai, kurių studijos prestižiniuose Šveicarijos universitetuose bus ribojamos. Skaičiuojama, kad studijuojančių Šveicarijos universitetuose užsieniečių skaičius šiemet yra 25 proc. mažesnis nei pernai. Portalo „EurActiv“ apžvalgininkų nuomone, tokia ES sankcija yra absurdiška.

Elektros rinkos integracija

Santykių pakrikimas veikia ir elektros energijos rinką. Šveicarijos elektros tinklai su likusia Europa turėjo būti sujungti iki 2014 metų pabaigos. Tačiau ES pristabdė derybas dėl elektros tiekimo sistemų integravimo.

Sujungti savo elektros tinklus ES ir Šveicarija tarėsi nuo 2007 metų. Tai turėjo užtikrinti, kad Šveicarija nebūtų izoliuota nuo bendros ES energetikos rinkos, be to, dėl tokios susitarimo šveicarai mažiau mokėtų už elektrą. ES buvo suinteresuota sujungti savo elektros tinklą su puikiai išvystyta Šveicarijos infrastruktūra.

Kaip skelbia Šveicarijos federacinė energetikos tarnyba, derybos dėl elektros rinkų sujungimo atsinaujino šią vasarą. Derybose daugiausia diskutuojama techniniais klausimais, bet sandorio sudarymas yra sustabdytas iki kol bus išspręstas konfliktas dėl laisvo žmonių judėjimo.

„Elektros srovė tekės toliau“

Kompanija „Epex“, kuri vykdo elektros energijos mainus tarp Šveicarijos, Prancūzijos ir Vokietijos, yra nepatenkinta, kad atidedamas elektros tinklų sujungimas. Maždaug 10 proc. visos Europoje pagaminamos elektros energijos teka per Šveicariją, taigi šalis yra itin svarbi žaidėja Europos elektros energijos rinkoje.

Kaip aiškina Europos elektros biržos atstovas, rinkų susijungimas būtų naudingas, nes tuomet pagerėtų kainų nustatymo sistema, o infrastruktūra būtų panaudojama veiksmingiausiai. „Epex“ dabar sudarinėja trumpalaikius sandorius tarp Šveicarijos ir trijų kaimyninių šalių - Vokietijos, Prancūzijos ir Austrijos.

Šveicarijos elektros tiekėjas „Alpiq“ apibendrino šia situaciją taip: „elektros srovė toliau tekės net ir be sutarties, bet sudėtingesniais keliais ir aukštesnėmis kainomis".

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"