TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

ES ir Turkijos derybose - per daug politikos

2006 12 11 0:00
Turkijos vyriausiasis euroderybininkas Ali Babacanas teigė nežinąs nė vienos valstybės, kuri norėtų, kad Turkija pasitrauktų iš derybų.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Vilniuje paramos ieškojęs Turkijos vyriausiasis euroderybininkas Ali Babacanas LŽ sakė, kad jo šalies narystė ES būtų naudinga visai Europai, o ilgus metus trunkančios derybos jam atrodo persmelktos politikos

Praėjusią savaitę Lietuvoje lankėsi Ali Babacanas, Turkijos ekonomikos ministras ir vyriausiasis euroderybininkas. Po susitikimo su Lietuvos valdžios atstovais, tarp jų ir premjeru Gediminu Kirkilu, Babacanas LŽ teigė turėjęs labai vaisingą dieną.

"Per vizitą Lietuvoje patyriau, kad Lietuvos valdžios atstovų ir Turkijos ES ateities vizijos panašios. Manome, kad ES plėtimas yra būdas išlaikyti stiprią bendriją", - sakė Babacanas.

Lietuva - ketvirtoji ES valstybė, kurią aplankė Turkijos vyriausiasis euroderybininkas. Prieš tai jis viešėjo Estijoje, Latvijoje ir Slovakijoje. Kaipmat pasigirdo vertinimų, kad tokiomis kelionėmis Babacanas ieško paramos Turkijos narystei. "ES valstybes nares lankau, kad galėčiau su jų vadovais aptarti Turkijos derybų dėl narystės ES procesą, Kipro klausimą. Susitikę pasikeičiame informacija, išsakome ir aptariame nuomones. Tačiau kaip vertinti šių vizitų tikslą - pačių ES šalių reikalas", - sakė Babacanas.

Turkijos politikas Vilniuje lankėsi kaip tik tuo metu, kai derybos vėl buvo patekusios į aklavietę. ES pagrasino jas nutraukti, jei Turkija neleis į savo uostus Kipro laivų. Penktadienį Turkija vis dėlto atvėrė vieną uostą, ES pirmininkaujančios Suomijos premjeras Mattis Vanhanenas pareiškė, kad "derybos tęsis ribota apimtimi".

Dauguma - už derybas

Babacano teigimu, jis nežinąs nei vienos ES valstybės, kuri norėtų, kad Turkija pasitrauktų iš derybų, tačiau vis iškyla kliūčių, trukdančių šaliai prisijungti prie bendrijos. "Ginčas dėl Kipro kilo dar praėjusio amžiaus septintąjį dešimtmetį. Tačiau buvo daug atvejų, kai Turkija mėgino rasti išeitį iš susidariusios padėtiies", - sakė pašnekovas. Jo tikinimu, būtent Turkijos iniciatyva 2004 metais buvo mėginta ginčą išspręsti referendumu. Per jį turkai pasisakė už vieningos Kipro valstybės sukūrimą, tačiau Kipro graikai tam nepritarė.

"Šiemet sausį prakalbus apie tai, kad Turkija galėtų Kiprui atverti jūrų ir oro uostus, sulaukėme teigiamų Europos Komisijos, Ispanijos, Italijos, Didžiosios Britanijos atsiliepimų. Tačiau mūsų ketinimai nedavė rezultato, nes visą laiką buvo prieštaraujančiųjų", - gynėsi Babacanas.

Didės energetinė reikšmė

Derybininkas pabrėžė, kad vis didės Turkijos, kaip energetinių išteklių koridoriaus, vaidmuo. "Ar tai bus pakankamai svarus argumentas priimti Turkiją į ES, priklausys tik nuo pačių ES šalių narių, - sakė Babacanas. - Atsižvelgiant į tai, kiek Turkija pasikeitė per pastaruosius ketverius metus, nesudėtinga atspėti, ką dar galėtume padaryti per ateinančius ketverius-penkerius metus. Neabejoju dar spartesne ekonomikos plėtra. Tačiau ar Turkija taps ES nare, lems politikai.

Jei derybos dėl Turkijos narystės priklausytų tik nuo techninių dalykų, joms baigti neprireiktų daugiau kaip trejų ar ketverių metų. Tačiau derybų procesas labai politizuotas. Todėl svarbesnis už priėmimo datą yra pats derybų procesas, Turkijos judėjimas pirmyn".

Reformos ES link

Pašnekovo tvirtinimu, Turkijos ekonomika plečiasi itin sparčiai. Paskutinius ketverius metus bendrasis vidaus produktas padidėdavo vidutiniškai po 7,8 procento.

"Šalis vejasi Mastrichto kriterijų reikalavimus. Vykdome reformas tobulindami demokratiją, padėtį žmogaus teisių srityje. Visos reformos sulaukia turkų pritarimo. Nėra jokios abejonės, kad jos priimtinos turkų liaudžiai, - įsitikinęs Babacanas. - Tai, ką daro Turkija, stebi Vidurio Rytų, Centrinės Azijos, Šiaurės Afrikos valstybės, nes Turkija yra šalis, kurios dauguma gyventojų - musulmonai. Tačiau pas mus gerai veikia ir demokratijos sistema. Minėtos šalys taip pat nori pokyčių, o Turkija joms - tinkamas pavyzdys. Apie visa tai kalbu, nes Turkijos procesas bus strateginis pavyzdys ES".

Babacano manymu, Turkijos priėmimo į ES procesas svarbus ne tik turkams, bet ir pačiai ES, jos energetiniam saugumui, bendrijos ekonomikos perspektyvai. "Galėčiau parašyti knygą, kodėl Turkija turėtų tapti ES nare. Svarbiausios priežastys - ekonominė nauda, energetinis saugumas, kultūrų bendradarbiavimas. Įstojus Turkijai ES taptų daugiakultūrine teritorija, tikra globaline daugianacionaline veikėja, o ne išrinktųjų klubu".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"