TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

ES ir TVF didina spaudimą Graikijai

2015 07 03 14:50
AFP/Scanpix nuotrauka

Europos Sąjunga ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ketvirtadienį didino spaudimą Graikijai, perspėdami apie apgailėtiną šalies finansų būklę likus kelioms dienoms iki prieštaringai vertinamo referendumo, kuris gali nulemti Atėnų ateitį euro zonoje.

Graikijos kairiesiems lyderiams susiejus savo vyriausybės likimą su sekmadienį vyksiančio plebiscito baigtimi, TVF perspėjo, kad šalies ekonomikos augimo perspektyvos dramatiškai pašlijo nuo tada, kai partija „Syriza“ atėjo į valdžią šių metų sausį.

TVF, kurio būstinė įsikūrusi Vašingtone, dabar prognozuoja, kad šiemet Graikijos ekonomika visiškai neaugs, nors anksčiau buvo tikimasi 2,5 proc. augimo. Bankas taip pat perspėjo, kad šalies finansams stabilizuoti per ateinančius trejus metus reikės dar bent 50 mlrd. eurų.

Ši institucija, kuri kartu su Europos Sąjunga ir Europos centriniu banku (ECB) nuo 2010 metų paskolino Graikijai 240 mlrd. eurų, taip pat prognozavo, kad bet koks naujas susitarimas dėl finansinės pagalbos turėtų būti pagrįstas didesniu Europos indėliu, įskaitant 36 mlrd. eurų paskolą iš Briuselio.

Šis niūrus paveikslas atsiskleidė tuo metu, kai Graikijos finansų ministras Janis Varufakis perspėjo, kad vyriausybė „tikrai gali“ atsistatydinti, jeigu graikai atmes jos raginimą balsuoti prieš griežto taupymo priemones. Kita vertus, premjeras Aleksis Cipras, duodamas interviu televizijai, sakė abejojantis, ar jis turėtų pasitraukti.

Smarkiai susirūpinę lyderiai Briuselyje skambino pavojaus varpais, kad euro zona pateks į „nežinomą“ teritoriją, jeigu graikai per referendumą palaikytų savo vyriausybės poziciją. Pasak jų, tame plebiscite faktiškai spręsis Graikijos likimas 19 narių turinčioje euro zonoje ir netgi pačioje Europos Sąjungoje.

Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas sakė Vokietijos verslo dienraščiui „Handelsblatt“ neabejojantis, kad Graikijos lyderiai pasiekė „uolėtą dugną“, ir pridūrė, jog „Taip“ stovyklos pergalė sekmadienį tikriausiai reikštų naujus rinkimus.

Tuo tarpu Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as perspėjo, kad graikų ištartas „Ne“ pasiųstų euro zoną „į nežinomybę“.

„Jeigu būtų (pasakytas) „Ne“, Graikijos padėtis taptų itin sunki“, – sakė Eurogrupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas.

Riaušės ir chaosas

Referendumo kampanija įsibėgėjo ketvirtadienį, kai Graikijos lyderiai tikino, jog „Ne“ pergalė sustiprintų vyriausybės pozicijas derybose dėl skolų krizės. Tačiau ES lyderiai tvirtino, kad šiame plebiscite bus pareikšta Graikijos valia dėl narystės euro zonoje ateities.

Dar išlieka tikimybė, kad referendumas bus atšauktas arba atidėtas: Graikijos aukščiausiasis administracinis teismas – Valstybės Taryba – penktadienį spręs dėl jo teisėtumo.

Padėtis tapo labai įtempta 11 mln. gyventojų turinčioje šalyje, kurios bankai šią savaitę liko uždaryti, o verslas ruošėsi naujiems smūgiams po kelerius metus trukusios skausmingos recesijos ir diržų veržimo.

„Dabar (uždaryti) tik bankai. Jeigu prasidės prekybos centrų apgultis ir pradės stigti degalų, gali būti prieita iki riaušių, chaoso ir netgi perversmo, kurį įvykdytų karinė chunta, panaši į užgrobusią valdžią šalyje 1967 metais“, – sakė Atėnų teisininkas Georgiadis Aris.

Ketvirtadienį sostinės centrinėje Konstitucijos aikštėje įtampa pasiekė virimo tašką, prasiveržus susirėmimams tarp dalies protestuotojų, nusistačiusių prieš vyriausybę, ir riaušių policijos per demonstraciją, kurioje dalyvavo apie 6 000 žmonių.

Tuo pačių mažesnis, apie 1,2 tūkst. žmonių mitingas, kuriame buvo reiškiamas palaikymas vyriausybės pozicijai, vyko prie netoliese esančio universiteto.

„Šiai šaliai nėra ateities Europos Sąjungoje. Dėl griežto taupymo priemonių viešpatauja skurdas, žmonės miršta gatvėse, žudosi“, – sakė 26 metų protestuotoja Marta.

Liepto galas?

Graikijos visuomenė yra pasidalijusi beveik lygiai pusiau dėl referendumo, nors galbūt menka persvara laimės finansinio gelbėjimo paketo šalininkai, penktadienį parodė naujausia apklausa.

Instituto „Alco“ atliktas tyrimas rodo, kad 44,8 proc. graikų ketina pritarti tarptautinių skolintojų iškeltoms sąlygoms, o joms nepritariantys sudaro 43,4 procento. Ši apklausa buvo pirmoji, parodžiusi „Taip“ stovyklos šalininkų persvarą prieš sekmadienį vyksiantį balsavimą.

Tačiau šios apklausos paklaida – 3,1 procentinio punkto, todėl nuomonių skirtumas dar per menkas, kad būtų galima prognozuoti balsavimo baigtį.

Kita vertus, „Alco“ tyrimas patvirtino kitų viešosios nuomonės agentūrų gautus rezultatus, kad „Ne“ stovykla, palaikoma Graikijos kairiosios vyriausybės, silpnėja.

Plebiscite bus užduotas klausimas, ar graikai nori priimti naujausią savo skolintojų pasiūlymą vykdyti naujas griežto taupymo reformas mainais į finansinės pagalbos paketą, kurio galiojimas baigėsi prieš dvi dienas.

Referendumo balsalapiuose pateikiamas klausimas skelbia: „Ar sutarties projektas, kuris buvo pateiktas Europos Komisijos, Europos centrinio banko ir Tarptautinio valiutos fondo per Eurogrupės susitikimą 2015 m. birželio 25 dieną, susidedantis iš dviejų dalių, sudarančių vieningą pasiūlymą, turi būti priimtas? Pirmoji dalis vadinasi „Reformos dabartinės programos užbaigimui ir tolesniam laikotarpiui“, o antroji – „Preliminari skolų tvarumo analizė“.

Kai kurie ES pareigūnai perspėjo, kad šio balsavimo baigtis gali nulemti Graikijos ateitį euro zonoje arba netgi pačioje Bendrijoje, nors Italijos premjeras Matteo Renzi, kurio šalis taip pat yra prislėgta didelių skolų, ketvirtadienį stengėsi nesureikšminti tos rizikos.

„Mano nuomone, Graikija nepaliks euro zonos. Ji darys viską, ką galės, kad pasiektų susitarimą“ su tarptautiniais skolintojais, M.Renzi sakė televizijai „Rai 1“.

Tvyrant netikrumui, pasaulio finansų rinkos ir Graikijos skolintojai žengė žingsnį į šalį, laukdami, kuo baigsis referendumas, paskelbtas po kelis mėnesius vykusių derybų už uždarų durų.

„Šį savaitgalį Graikija ir euras gali prieiti liepto galą“, – sakė prekybos grupės IG rinkų analitikas Davidas Maddenas.

Tačiau kiti analitikai, tarp jų banko ING-DiBa vyriausiasis ekonomistas Carstenas Brzeski sakė, kad euro zona tikriausiai neleis Graikijai pasitraukti, net jeigu per balsavimą laimėtų „Ne“ stovykla.

„Graikų referendumo nepatogi tiesa – kad nei balsavimas „Taip“, nei „Ne“ greitai neatves prie sprendinio“, – rašė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"