TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

ES ir žmogaus teisės: nauji laikai

Specialiai LŽ iš BriuselioEidama savo pareigas turiu galimybę susitikinėti su prezidentais ir premjerais, aptarinėti reikšmingiausius klausimus su pasaulio galingaisiais. Tačiau didžiausią įspūdį man palieka ne tie, su kuriais sveikinuosi įspūdinguose pastatuose prieš filmavimo kameras, o vyrai ir moterys, kuriuos sutinku miestų aikštėse ir dulkėtose gatvėse, perpildytose mokyklose ir svetinguose namuose. Tai žmonės, metę iššūkį tironijai ir ją nugalėję. 

Visame pasaulyje šie žmonės siekia pokyčių. Juos gali pastūmėti veikti nereikšminga neteisybė arba didelis nusikaltimas. Jie gali žinoti savo teises arba neišmanyti teisės. Tačiau juos visus vienija noras įveikti baimę bei priespaudą ir kovoti dėl geresnio pasaulio. Būtent dėl tokių žmonių ir ėmiausi politinės veiklos, nes jie - kovotojai, kurių pusėje noriu būti. Ir norėčiau, kad ES bei Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) dirbtų būtent jiems. 

Dirbdama Europos Komisijoje daug dėmesio skiriu tam, kad vienu svarbiausių ES užsienio politikos aspektų taptų žmogaus teisių propagavimas. Tačiau per pastaruosius dvejus su puse metų, apkeliavusi beveik visus žemynus ir sudalyvavusi daugybėje susitikimų, supratau, kad norėdama būti žmonių, kurie nusipelno mūsų paramos, pusėje, ES turi įveikti du svarbiausius sunkumus.

Pirmasis susijęs su ES veiklos nuoseklumu. Manęs dažnai klausia, ar žmogaus teisių propagavimas iš tiesų gali būti integruotas į ES pagalbos, prekybos, klimato kaitos ir plėtros politiką, ar ES gali išvengti dvejopų standartų, dėl kurių kilo problemų praeityje. Tačiau manau, kad negalime tikėtis sėkmės, jeigu apie teises kalbėsime tik tiems, kurie nori apie girdėti. Negalime pamiršti žmogaus teisių vien todėl, kad su vyriausybėmis kalbame apie prekybos santykius arba energetikos jungtis. Nuo jų moralė neatskiriama.

ES žmogaus teisių strategijoje įsipareigojama žmogaus teisėms skirti daugiausia dėmesio bendraujant "su visomis trečiosiomis šalimis" ir "propaguoti žmogaus teises visose srityse, įskaitant prekybą, investicijas, technologijas, telekomunikacijas, internetą, energetiką, aplinkosaugą, įmonių socialinės atsakomybę bei plėtros politiką.

Antrasis sunkumas susijęs su euro krizės poveikiu. Daugeliui žmonių krizė sukėlė klausimų dėl ES išorės veiksmų, ypač dėl gebėjimo pasauliniu mastu remti žmogaus teises. Kai kam net susidarė įspūdis, kad kelių autoritarinių šalių ekonominė sėkmė susilpnino liberalios demokratijos ir ekonomikos gerovės ryšį.

Esu įsitikinusi, kad toks pesimizmas nepagrįstas, jis neparemtas faktais ir toli gražu neatspindi tų lūkesčių, kuriuos į mus deda žmonės tiek ES viduje, tiek už jos ribų. ES labai svarbi pasaulyje, ji turi didžiulius prekybos, investicijų, karinius pajėgumus, daugybę energijos išteklių, finansuoja mokslinius tyrimus ir pasitelkia diplomatines priemones, didelė jos nekarinė galia. Valstybės tebenori prisidėti prie ES arba su mumis prekiauti. ES užima aukštą poziciją pagal ekonomikos rodiklius. Europos Sąjungos BVP - daugiau kaip 12 629 mlrd. eurų, tai didžiausia pasaulio ekonomika. ES ir didžiausia prekybos partnerė, kuriai tenka 20 proc. pasaulio importo ir eksporto. Tai leidžia ES kovoti už tai, kas jai rūpi, siekti, kad būtų gerbiamos žmogaus teisės ir orumas.

Be to, viso pasaulio žmonės tiki tuo, kuo ir mes. Kairo Tahriro aikštėje susirinkę gyventojai reikalavo darbo vietų, kad būtų gerbiamos jų teisės ir orumas. Parėmusi šiuos reikalavimus ES pasiekė daugiau nei bet kuris kitas pasaulio veikėjas. Pasaulinės politikos pobūdį vis labiau lems paprastų žmonių reikalavimas užtikrinti jų teises, taiką ir klestėjimą, jų balsas bus labiau girdimas per socialinę žiniasklaidą, o tai leis aktyvistams ištrūkti iš izoliacijos, skleisti savo idėjas ir pasmerkti prievartą. Šiems klausimams spręsti ir buvo įkurta ES, ir dabar ji propaguojama pasauliniu mastu. Mūsų pasiryžimas ginti žmogaus teises nepriklauso nuo ekonomikos ciklo.

Pradėjusi eiti pareigas, nedelsdama išdėsčiau savo poziciją, kokia svarbi turėtų būti ES veikla žmogaus teisių srityje, o dabar mano vadovaujami Europos užsienio reikalų ministrai dar kartą patvirtino, kad ES užsienio politikoje svarbią vietą turi užimti vertybės. Netrukus paskirsiu pirmąjį ES žmogaus teisių pasiuntinį, kuris privalės pasiryžimą ginti žmogaus teises paversti konkrečiais užsienio politikos veiksmais. Tai bus sunkus, tačiau teikiantis pasitenkinimo darbas. Būtent dėl to ėmiausi politikos, dėl to atkakliai tęsiu šią veiklą ir norėčiau, kad EIVT taptų žinoma dėl savo laimėjimų šioje srityje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"