TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

ES lyderiai įsipareigojo skirti lėšų kurti darbo vietoms

2013 06 28 8:29
AFP/Scanpix nuotrauka

Europos Sąjungos (ES) lyderiai penktadienį sutiko skirti 8 mlrd. eurų (27,6 mlrd. litų) kuriant naujas darbo vietas jaunimui per viršūnių susitikimą, kuriame taip pat buvo pritarta netvirtam susitarimui dėl trilijono eurų Bendrijos daugiamečio biudžeto, nors dėl jo išlieka didelių abejonių.

Grėsmė, jog daugybė jaunų europiečių virs "prarastąja karta", suteikė įtampos per šias derybas Briuselyje, nors finansų rinkų spaudimas, kuris buvo jaučiamas per patį euro zonos skolų krizės įkarštį, pastaraisiais mėnesiais sumažėjo.

"Turime duoti žmonės darbo ir nedalyti netikrų pažadų, - Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė po derybų Briuselyje, kurios baigsis vėliau penktadienį. - Prireiks laiko, kol bus sukurtos darbo vietos daugumai jaunų žmonių."

A.Merkel, kurios laukia rugsėjį vyksiantys rinkimai šalyje, pavargusioje nuo sunkiai besiverčiančių pietinių Europos valstybių šelpimo, perspėjo, kad fiskalinė drausmė tebėra problemos sprendimo raktas.

"Svarbiausias dalykas - padidinti mūsų konkurencingumą, - teigė ji. - Nėra svarbiausia kurti vis daugiau puodų su pinigais."

Lyderiai susitarė, kad Jaunimo įdarbinimo iniciatyvos lėšos gali būti pradėtos skirti nuo ateinančių metų sausio, skatinant stažuočių programas ir padedant susirasti darbo kitose Europos Sąjungos vietose.

Tačiau kritikai tvirtina, kad šių priemonių toli gražu nepakaks, kad būtų išspręsta besivystanti nedarbo krizė, o Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas sakė, kad jos tėra "lašas vandenyne".

Šiuo metu Europoje darbo neturi kas ketvirtas jaunuolis. Jaunų bedarbių dalis dar didesnė krizės prislėgtose pietinėse euro zonos šalyje, tokiose kaip Graikija, Ispanija, Portugalija ir Italija, kur pareigūnai perspėja dėl besivystančios "socialinės nepaprastosios padėties".

Taip pat kyla klausimų dėl finansavimo, nes jis priklauso nuo platesnio susitarimo tarp Europos Komisijos ir ES šalių pagal daugiametį Bendrijos biudžetą, dėl kurio įnirtingai ginčijamasi jau kelis mėnesius.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas van Rompuy sakė, kad ES lyderiai "visiškai sutaria" dėl biudžeto. Tačiau jis pridūrė: "Radome tam tikrų biudžeto problemų kai kuriose šalyse ir rasime atitinkamą sprendinį."

Pasak H.Van Rompuy, tos problemos yra "techninės, ne politinės".

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas per viršūnių susitikimą žadėjo kovoti dėl Jungtinės Karalystės lengvatos, leidžiančios kasmet susigrąžinti 3,1 mlrd. svarų iš sumos, sumokėtos į bendrą ES iždą, kurią 1984 metais išsiderėjo tuometė premjerė Margaret Thatcher.

"Absoliučiai svarbu, kad laikytumėmės susitarimo, kurį pasiekėme vasarį, ir kad apsaugotume įmokų susigrąžinimo teisę Jungtinei Karalystei", - sakė jis, turėdamas omenyje vasarį pateiktą pasiūlymą dėl ES biudžeto.

Tuo tarpu Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as pareiškė, kad gali būti priimta "kai kurių pakeitimų" dėl susigrąžinamos įmokos dalies skaičiavimo.

Diplomatai sakė, jog dėl D.Camerono reikalavimų derybos prasidėjo vėliau nei planuota, o M.Schulzas buvo susirūpinęs, jog Britanijos lyderio pozicija gali sužlugdyti ketvirtadienį pasiektą kompromisą.

"Manau, ministras pirmininkas Cameronas niekada nesidžiaugia, kai diskutuojame dėl Europos biudžeto", - pastebėjo M.Schulzas.

Kai kurie ES diplomatai kalbėjo dar tiesmukiau: vienas iš jų, pageidavęs neviešinti jo vardo, sakė naujienų agentūrai AFP, jos "skandalinga, kad Europos viršūnių susitikime ir vėl tampa Camerono įkaitu".

"Taip elgtis lyderiui nedaro garbės, - sakė kitas diplomatas. - Visa tai vien tam, kad jis galėtų grįžti namo, skelbdamas pergalę."

Ekonomikos krizės padariniai pakurstė visuomenės nepasitenkinimą, kuris pasireiškia didesniu palaikymu ekstremistinėms politinėms partijoms ir didesniu priešiškumu ES institucijoms.

Viešosios nuomonės tyrimų agentūra "Pew Research" praeitą mėnesį atliko apklausą, kuriame ES įvardijama kaip "Naujasis Europos ligonis". Šis tyrimas rodo, kad Bendriją dabar palankiai vertina tik 45 proc. respondentų, nors pernai tokių buvo 60 procentų.

"Europos projektas dabar yra praradęs reputaciją didžiojoje Europos dalyje", - pažymėjo apklausos organizatoriai.

Tačiau Rytų Europos valstybės atkakliai tebesistengia įstoti į bloką, turintį apie 500 mln. gyventojų. Pirmadienį Kroatija taps 28-ąja Bendrijos nare - pirmąja naujoke šiame klube po Bulgarijos ir Rumunijos įstojimo 2007 metais.

Tikimasi, kad per ES viršūnių susitikimą penktadienį Serbijai bus leista pradėti derybas dėl narystės ne vėliau nei ateinantį sausį, kai Belgradas priėmė griežtas sąlygas dėl santykių su savo buvusia provincija Kosovu normalizavimo.

Albanija taip pat tikisi, kad jos pastangos tapti Bendrijos nare sulauks naujo palaikymo po praeitą savaitgalį įvykusių rinkimų, kuriuos triuškinamai laimėjo opozicija. Tuos rinkimus atidžiai stebėjo Europos Sąjunga.

Tačiau kalbėdami privačiai, ES pareigūnai reiškė nerimą dėl naujų silpnų ekonomikų įtraukimą į Europos sistemą. Bendrijos senbuvių šalių piliečiai vis labiau priešiškai vertina galimybes priimti į ES neturtingas rytines kaimynes.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"