TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

ES lyderiai keičia akcentus

2012 03 02 6:34

Briuselyje vyksta dviejų dienų Europos viršūnių susitikimas, per kurį lyderiai nori ieškoti būdų, kaip paskatinti ekonomikos augimą.

Vakar Europos lyderiai rinkosi į viršūnių susitikimą aptarti skolų krizės užbaigimo scenarijus. Ir šiame susitikime nebedominuoja Graikijos tema, nes ji užsitikrino naują 130 mlrd. eurų pagalbos paketą. Lyderius labiau domina naujos galimybės skatinti ekonomikos augimą, nes visą euro zoną apėmė recesija. Taip pat per šį susitikimą Hermanas van Rompuy turi būti perrinktas antrai pustrečių metų Europos prezidento kadencijai.

Viršūnių susitikimo išvakarėse virtinėje valstybių vyko didžiulės demonstracijos prieš taupymo priemones. Ispanijos studentai, nepatenkinti biudžeto apkarpymais švietimui, išėjo į gatves Valensijoje, Barselonoje ir Madride, kai kur neapsieita be susirėmimų; Paryžiuje, Atėnuose, Lisabonoje ir Briuselyje žmones į gatves išvedė profesinės sąjungos. Jų lyderiai ir darbininkai ragino Europos Sąjungos (ES) vadovus rasti socialinių paslaugų ir gerovės karpymo alternatyvų.

Ispanijoje kai kurios mokyklos, netekusios regioninių vyriausybių finansavimo, net priverstos skolintis pinigų iš moksleivių tėvų. Barselonoje jaunimas mėtė akmenis į policininkus ir padeginėjo šiukšlių dėžes.

Graikai nutraukė darbą trims valandoms, protestuodami prieš minimalaus atlyginimo sumažinimą 22 proc. ir pensijų bei pašalpų apkarpymą.

"Gana yra gana. Taupymo priemonės neveikia", - pareiškė Europos profesinių sąjungų konfederacijos lyderė Bernadette Segol Briuselyje. Protestuotojai ten buvo susirinkę prie ES būstinių ir nacionalinio banko. "Yra alternatyvų, ir Europa turi dirbti, kad garantuotų darbą bei socialinį teisingumą", - sakė B.Segol.

Europos Komisijos tyrimas rodo, kad 2012 metais bendras ES augimas neviršys nė 0,6 proc. ir išliks maždaug 10 proc. nedarbas. Artimiausius 6 mėnesius euro zonos laukia nuosmukis.

Ketvirtadienį susitikimus pradėję Europos lyderiai penktadienio rytą planuoja pasirašyti sutartį, turinčią garantuoti, kad nepasikartotų tokios didelės skolų krizės, kokios prislėgė Graikiją, Airiją ir Portugaliją. Dabar didžiausią susirūpinimą kelia itin prasta Ispanijos viešųjų finansų padėtis, kita kandidatė bankrutuoti - Italija. Tai gali įtraukti lyderius į jau įprastais tapusius debatus dėl ekonomikos. Vis dėlto vadovai nori nukreipti dėmesį į siūlymus, kaipgi paskatinti ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir išsaugojimą. Sprendimai gali būti įvairūs, bet pusė Bendrijos narių pasisako už tai, kad būtų keliami nauji uždaviniai, pavyzdžiui, prekybos su JAV, Rusija ir Kinija. Kai kurios šalys, tarp jų Italija, Didžioji Britanija ir Lenkija, nori pertvarkyti Europos energetikos rinką ir neriboti skaitmeninės ekonomikos. Taip pat raginama atšaukti lengvai dalijamas valstybės garantijas Europos bankų sistemai.

Šio viršūnių susitikimo pranešimo juodraštyje reikalaujama "skubiai" perskirstyti prioritetus, siekiant padidinti dirbančių suaugusių gyventojų skaičių iki 75 proc., nors šiuo metu ES darbo neturi beveik 24 mln. žmonių, o sunkius laikus išgyvenančioje Ispanijoje daugiau kaip pusė jaunimo yra bedarbiai.

Didžiausių ginčų tikimasi dėl mokesčių politikos pertvarkymo euro zonoje ir visoje ES.

Derybos dėl vadinamosios euro zonos finansinės ugniasienės sutvirtinimo atidėtos atšaukus penktadienį turėjusį vykti svarbų euro zonos lyderių pasitarimą, nes Vokietija nebuvo pasirengusi diskusijai apie didesnį lėšų skyrimą euro zonos pagalbos fondui. Jį norima padidinti mažiausiai iki 750 mlrd. eurų, Vokietija to nenori.

Bent jau dėl vieno dalyko Europos lyderiai visiškai nesiginčijo - dėl prezidento H.van Rompuy. Šis 64 metų Belgijos politikas - tikrai nepaprastas. Iš pažiūros jis gal ir primena "pilkąją pelytę", tačiau turi stulbinamų bruožų: tą pačią akimirką sukuria ramybės ir šiltumo atmosferą, nesivelia į jokias intrigas, kurios verda Briuselyje susikertant nacionaliniams interesams, geba nuostabiai motyvuoti žmones (visi trokšta jam dirbti), o priešus patraukia į saugų atstumą. Visa tai jam padeda be jokio triukšmo rasti sprendimus iš beviltiškų situacijų ir pasiekti to, ko jis reikalauja. Taip nutiko su Silvio Berlusconi, kuris turėjo sutikti su visomis reformomis, nors iš pradžių nė nemanė, bei su Suomija, kuri kėlė neįmanomus reikalavimus Graikijai. Jis labai dažnai sutramdo ir Vokietiją, kai ji dėl kai kurių klausimų nenori leistis į kalbas. H.van Rompuy yra patikimas Vokietijos ir Prancūzijos ramstis, tačiau sykiu geba garantuoti, kad šios dvi Europos galybės neįsigalėtų - tokios hegemonijos nepakęstų mažesnės narės. H.van Rompuy patyliukais veikdamas užkulisiuose vairuoja diplomatiją "teisinga" kryptimi. Kol kas jis nusipelno vien pagyrimų - net ir iš didžiausių skeptikų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"