TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

ES lyderiai nusiteikę mažinti Bendrijos biudžetą

2013 02 08 12:50
"Kai buvome čia paskutinį kartą lapkritį, pasiūlyti skaičiai buvo smarkiai per dideli (...). Jeigu jie nesumažės, susitarimo nebus", - sakė Britanijos premjeras D.Cameronas. / AFP/Scanpix nuotrauka

Europos Sąjungos (ES) lyderiai penktadienį atrodė pasiruošę pirmąkart sumažinti bloko bendrą biudžetą per šešis jo istorijos dešimtmečius, ryškėjant susitarimui dėl išlaidų sumažinimo 3 proc. per laikotarpį iki šio dešimtmečio pabaigos, nurodė diplomatai.

Derybų maratonui įžengus į 18-ąją valandą, Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Davido Camerono vadovaujamas atkaklus spaudimas, kad ES imtųsi griežto taupymo, kurį jau vykdo 27 Bendrijos narės, sulaukė svarbaus palaikymo iš Vokietijos kanclerės Angelos Merkel.

Nors Prancūzija ir Italija tebekovoja dėl lėšų, turinčių padėti sumažinti rekordinį nedarbą Europoje, 6 val. 30 min. vietos (7 val. 30 min. Lietuvos) laiku lyderiams buvo pateiktas apkarpytas išlaidų projektas, kurio bendra suma - 908,4 mlrd. eurų.

Naujieji skaičiai rodo, kad ES septynerių metų biudžetas savo absoliučia verte gali būti pirmąkart būti mažesnis nei nustatytas ankstesniam finansavimo laikotarpiui.

Tačiau įtemptos derybos gali užsitęsti dar kelias valandas, kol lyderiai susitars dėl visų detalių, o vienas diplomatas sakė, kad skaičiai dar gali būti koreguojami.

Svarstoma maksimali 960 mlrd. eurų ES narių "įsipareigojimų" suma 2014-2020 metams taip pat yra mažesnė negu ankstesnė 973 mlrd. eurų riba, kurią D.Cameronas ir jo sąjungininkai, tokie kaip Nyderlandai, atmetė per ankstesnį viršūnių susitikimą lapkritį, kuris baigėsi nepriėmus jokio susitarimo.

ES biudžeto formavimo procese įsipareigojimais vadinama didžiausia suma, kuri gali būti skirta Bendrijoms programoms septynerių metų finansavimo laikotarpį, tuo tarpu faktinės išlaidos arba "mokėjimai" paprastai būna mažesni, nes dalis projektų atidedami arba atšaukiami.

Europos Komisija iš pradžių pageidavo, kad 2014-2020 metų biudžete Bendrijos narių įsipareigojimai būtų padidinti 5 proc. iki 1,04 trln. eurų ir sudarytų apie 1 proc. ES bendrojo vidaus produkto.

Naujojo susitarimo metmenys buvo sukurti per intensyvias diskusijas mažesnėse grupėse ketvirtadienio vakarą. Juose siūloma skirti 6 mlrd. eurų naujam fondui, kuris spręstų jaunimo nedarbo problemas.

Šiuo metu Bendrijoje darbo neturi daugiau nei 26 mln. žmonių. Ispanijoje ir Graikijoje trys iš penkių jaunuolių, jaunesnių nei 25 metų, yra bedarbiai.

Net jeigu ES lyderiams pavyktų peržengti didėjantį atotrūkį tarp daugumos šiaurinių narių, kurios daugiausiai įneša į Bendrijos iždą ir yra linkusios mažinti išlaidas, bei pietinių valstybių, siekiančių apsaugoti jų gaunamų lėšų srautus, biudžeto projektui dar gali iškilti kliūčių Europos Parlamente.

Kad biudžetas būtų patvirtintas, jam turi pritarti dauguma parlamentarų per laisvą ir slaptą balsavimą. Europos Parlamento vadovas Martinas Schulzas anksčiau perspėjo, kad anksčiau pasiūlytos "į praeitį žvelgiančios" sumos pateikia "blogiausio iš visų pasaulių" perspektyvą.

Tęsiantis ginčams, didelių ambicijų turinčios Europos Komisija planai panaudoti 40 mlrd. eurų, skatinant privačias investicijas į tarpvalstybinius energetikos, transporto ir skaitmeninių technologijų infrastruktūros projektus, patyrė skaudų smūgį.

Ketvirtadalis šios sumos teks užmiršti, o lėšos ES administravimui taip pat bus apkarpytos.

Apie 35 tūkst. ES valdininkų jau pradėjo streiką, baiminantis, kad jie neteks darbo ir premijų.

Italija įnirtingai kovojo, kad lėšos būtų kuo mažiau apkarpytos, argumentuojant, kad jos reikalingos skatinant darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Šios pastangos gali uždirbti politinio kapitalo Italijos premjerui Mario Monti prieš šį mėnesį vyksiančius rinkimus, kurie taip pat gali sugrąžinti į valdžią Silvio Berlusconi.

D.Cameronas, kuris praeitą mėnesį surizikavo atsidurti atskirtyje dėl sprendimo surengti referendumą, ar Britanija turėtų likti ES nare, nedelsiant atvertė savo kortas.

"Kai buvome čia paskutinį kartą lapkritį, pasiūlyti skaičiai buvo smarkiai per dideli. Jie turėjo sumažėti - ir jeigu nesumažės, susitarimo nebus", - sakė jis.

Pasak vieno aukšto rango diplomato, M.Monti kėlė klausimą, kiek ES lyderiai turėtų nusileisti Londono reikalavimams.

"Negalime priimti sutarties, padiktuotos Didžiosios Britanijos - šalies, dėl kurios nesame tikri, ar ji tebebus ES narė 2017 metais", - Italijos vyriausybės vadovas pareiškė prie derybų stalo.

Tuo tarpu Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as perspėjo, kad paramos ūkininkams ir investicijų į ekonomikos plėtrą mažinimą laikys riba, kurios nevalia peržengti.

Didžiausia ES biudžeto pajamų dalis nukreipiama Bendrajai žemės ūkio politikai, palaikančiai ūkininkus, ir sanglaudos fondams, skirstantiems pinigus naujosioms ES narėms, kad jų ekonomika prisivytų turtingesnes partneres.

BNS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"