TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

ES lyderiai pasiekė svarbų susitarimą dėl klimato ir energetikos tikslų

2014 10 24 8:56
AFP/Scanpix nuotrauka

Europos Sąjungos (ES) lyderiai penktadienį pasiekė susitarimą, kurį sveikino kaip ambicingiausią kovos su klimato kaita tikslų iki 2030-ųjų planą, atveriantį kelią ateinančiais metais pasirašyti naują pasaulinę, Jungtinių Tautų remiamą sutartį dėl klimato.

28 šalių lyderiams per susitikimą Briuselyje pavyko įveikti didžiulius nuomonių skirtumus ir pasiekti susitarimą, kuriame, be kita ko, numatyta mažiausiai 40 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 metų lygiu.

Jie taip pat sutarė, kad atsinaujinančių šaltinių energija turės sudaryti 27 proc. suvartojamo kiekio, taip pat dėl energijos taupymo rodiklių, nors kai kurios šalys reiškė abejones dėl tų priemonių kainos.

„Sutarta! Iki 2030-ųjų - mažiausiai 40 proc. mažesni išmetalai! Sutarta dėl ambicingiausios, ekonomiškai efektyvios, teisingos 2030 metų ES klimato ir energetikos politikos“, - socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy.

ES siekė susitarti dėl šių tikslų iki kitų metų lapkritį ir gruodį Paryžiuje vyksiančio viršūnių susitikimo, kuriame, kaip viliamasi, pasaulis patvirtins naują Kioto klimato susitarimų, kurie galioja iki 2020 metų, etapą.

Dėl šio susitarimo ES atsidūrė „vairuotojo vietoje“, artėjant Paryžiaus klimato konferencijai, pareiškė Europos Komisijos vadovas Jose Manuelis Barroso.

Tačiau aplinkosaugininkų organizacijos skundėsi, kad ši sutartis nepakankama, kad veiksmingai prisidėtų prie pastangų sustabdyti pasaulinio klimato šiltėjimą.

Derybos iki išnaktų

Europos lyderiai diskutavo iki išnaktų, išryškėjus takoskyrai tarp „žalesnių“ turtingųjų šalių ir skurdesnių valstybių, smarkiai priklausomų nuo iškastinio kuro arba nuo gamtinių dujų, tiekiamų Rusijos.

Lenkija, kurios energetika beveik visiškai priklausoma nuo akmens anglių, anksčiau yra grasinusi blokuoti šią sutartį, baimindamasi, kad jai taps nepakeliamai brangu įgyvendinti tokio susitarimo uždavinius.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as surengė derybas su Lenkijos premjere Ewa Kopacz viršūnių susitikimo kuluaruose, stengdamiesi ją perkalbėti.

A.Merkel, kurios šalis yra atsinaujinančių šaltinių energetikos lyderė, sakė, kad šis sutartis „suteiks Europai balsą ir derybinę poziciją tarptautinėse klimato derybose“.

Naujoji sutartis taip pat skatins didesnę energetikos sanglaudą tarp ES šalių, leisdama eksportuoti iki 15 proc. savo pagaminamos energijos, jeigu šalyje yra jos perteklius, taip pat importuoti iki 15 proc., jeigu šalis jaučia energijos stygių.

H.Van Rompuy sakė, kad planuojamos naujosios jungtys tarp šalių yra svarbus elementas plėtojant ES energetikos rinką, taip pat taps veiksniu, apsaugančiu nuo energijos tiekimo sutrikimų.

ES prezidentas pažymėjo, kad krizė Ukrainoje ir neramumai Artimuosiuose Rytuose yra puikūs pavyzdžiai, rodantys, kodėl ES jau dabar turėtų imtis veiksmų, stiprindama savo energetinį saugumą.

Pagrindas - 2020-ųjų uždaviniai

Naujoji klimato sutartis pagrįsta ES uždaviniais iki 2020 metų sumažinti 20 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetalus, tai pat užtikrinti, kad atsinaujinančių šaltinių, tokių kaip saulės ir vėjo, tiekiama energija sudarytų 20 proc. suvartojamo kiekio bei sumažinti 20 proc. bendrą energijos suvartojimą.

Nors penktadienį, kaip ir tikėtasi, buvo susitarta dėl naujų uždavinių – sumažinti 40 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetalus ir atsinaujinančių šaltinių energetikos dalį padidinti iki 27 proc., liepą Europos Komisijos pateiktas pasiūlymas energijos suvartojimą sumažinti 30 proc. buvo sušvelnintas iki 27 procentų.

Žaliųjų organizacija „Greenpeace“ pareiškė, kad ES „įjungė rankinį stabdį švariai energijai“.

„Šie tikslai yra per žemi, lėtinantys pastangas skatinti atsinaujinančių šaltinių energetiką ir laikantys Europą prisirišusią prie taršos ir brangaus kuro“, – sakoma jos pranešime.

Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi humanitarinės pagalbos organizacija „Oxfam“ ragino išmetalus mažinti 55 proc., atsinaujinančios energetikos dalį didinti iki 45 proc., taip pat sutaupyti iki 40 proc. suvartojamos energijos.

ES taip pat paskyrė Kipro atstovą Christą Stilianidį Bendrijos koordinatoriumi pastangose įveikti Ebolos karštinės epidemiją, kuri Vakarų Afrikoje nusinešė jau beveik 4,9 tūkst. žmonių gyvybių.

Ch.Stilianidis naujos sudėties Europos Komisijoje taps už humanitarinę pagalbą atsakingu komisaru.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas sakė, kad kitoms ES šalims „reikia nuveikti daugiau“ – ne vien pažadėti skirti beveik 600 mln. eurų (2,07 mln. litų) kovai su ta mirtinai pavojinga liga.

Lyderiai taip pat ruošiasi aptarti Ukrainos krizę, nors atrodo mažai tikėtina, kad šioje srityje bus pasiekta kokia nors pažanga, nes Bendrijos ataskaita apie paliaubas tarp Kijevo pajėgų ir promaskvietiškų sukilėlių bus paskelbta ne anksčiau negu ateinantį antradienį.

Penktadienį jie ieškos galimybių skatinti ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas, baiminantis naujos – jau trečiosios – recesijos bangos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"