TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

ES lyderiams reikia „labai sąžiningos“ diskusijos dėl ateities po „Brexit“

2016 09 16 13:10
Reuters/Scanpix nuotrauka

Bratislavoje susitinka 27 ES šalių lyderiai, bet be Didžiosios Britanijos atstovų. Per šį susitikimą bus siekiama nubrėžti bloko ateities gaires po Jungtinės Karalystės birželį per referendumą priimto apsisprendimo trauktis iš Bendrijos.

Bratislavoje susitinkantiems Europos Sąjungos lyderiams reikia „labai sąžiningos“ diskusijos, jei jie nori suvienyti krizės ištiktą bloką po šoką sukėlusio Didžiosios Britanijos sprendimo išstoti iš Bendrijos, penktadienį sakė slovakų premjeras Robertas Fico.

„Po „Brexit“ ir pavojų, kurie yra susiję su „Brexit“, man absoliučiai būtina būti labai sąžiningam“, – sakė R.Fico, atvykęs į Bratislavos pilį penktadienio deryboms.

„Manau, kad 27 premjerai ir prezidentai surengs labai sąžiningą diskusiją apie Europos Sąjungos padėtį šiuo momentu“, – sakė jis ir pridūrė: „Mes visi norime pademonstruoti vienybę, mes visi norime pademonstruoti, kad tai – unikalus projektas ir kad mums reikia tęsti šį projektą.“

R.Fico išreiškė viltį, kad lyderiai, kurių susitikime nedalyvauja Britanija, parengs „kelio gaires dėl svarbiausių temų, kurias norėtume spręsti ateinančius šešis mėnesius“.

Lyderiai, kurie bando grąžinti supurtytą bloką į vėžes, vėl susitiks Maltoje, o tada – kovo mėnesį – Romoje, kai bus minimos 60-osios Europos Sąjungos įkūrimo metinės.

Britų balsas už išstojimą birželio referendume buvo pareikštas Europai dar neatsigavus po ją užklupusios sunkiausios migrantų krizės nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, taip pat – kruvinų teroro atakų ir 2008 metų finansų sistemos griūties padarinių.

Dabar lyderiai nori pademonstruoti, kad jie gali pasimokyti iš visą Senąjį žemyną sukrėtusio britų referendumo.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas viršūnių susitikimo išvakarėse sakė, kad lyderiai turi „blaiviai ir absoliučiai sąžiningai vertinti situaciją“.

Pats R.Fico laikosi labai griežtos pozicijos migrantų klausimu ir nenori įsileisti „nė vieno musulmono“. Tuo tarpu Vokietija pernai priėmė beveik milijoną migrantų, o Italija ir Graikija reikalauja, kad kitos ES narės priimtų daugiau atvykėlių, kurių tūkstančiai pasiekia šių dviejų valstybių krantus.

A. Merkel šneka apie kritinę padėtį

Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį atvykusi į ES viršūnių susitikimą Bratislavoje įspėjo, kad Europos Sąjunga yra „kritinėje padėtyje“.

„Esame kritinėje padėtyje. Turime savo veiksmais parodyti, kad galime pasitaisyti“, – žurnalistams sakė A.Merkel.

Pasak A.Merkel, blokas turi pagerinti padėtį „saugumo – vidaus ir išorinio – kovos su terorizmu, gynybos bendradarbiavimo srityse“.

Ji pridūrė, kad ES turi „tapti geresnė (ekonomikos) augimo ir darbo vietų kūrimo reikaluose“.

Negali kovoti viena

Prancūzija gali vadovauti Europos gynybai, tačiau negali padaryti visko pati, penktadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as per ES lyderių derybas dėl Bendrijos ateities po „Brexit“.

„Prancūzija deda daugiausiai pastangų į Europos gynybą, bet ji negali ir nenori likti viena“, – sakė F.Hollande'as per viršūnių susitikimą, kurio darbotvarkėje svarbiausią vietą užima saugumo klausimai.

F.Hollande'o vadovaujama Prancūzija, kurios karinės pajėgos taps svarbiausiomis Didžiajai Britanijai palikus ES, kartu su Vokietija siūlo „aktyvesnę“ gynybos politiką, kuria būtų siekiama atkurti teroro išpuolių, migrantų krizės ir globalizacijos susilpnintą pasitikėjimą.

Prancūzijos lyderis teigė, kad jo šalis nori dirbti su savo partneriais ir sąjungininkais (JAV bei NATO) ir kartu užtikrinti Europos gynybą.

Tačiau tuo pat metu Europa yra pasirengusi, jei prireiks, gintis ir pati viena, pabrėžė F.Hollande'as.

Taip jis atsakė į respublikonų kandidato į JAV prezidentus Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pareiškimus, kad krizės metu JAV, vadovaujančios Aljansui, iš pradžių pagalvos apie savo interesus, o ne vykdys įsipareigojimus NATO.

„Tegul visi žino, kad jei Jungtinės Valstijos nuspręs atsitraukti, Europa privalo sugebėti apsiginti pati“, – sakė F.Hollande'as.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"