TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

ES milijonai krinta į milžinių kišenes

2010 12 03 0:00
Tokios milžinės kaip "Coca-Cola" sėkmingai naudojasi ES paramos fondais.
AFP/Scanpix nuotrauka

Jau seniai kalbama, kad daugelis šalių, ypač Lenkija, užsienio investicijas tiesiog perka. Tam panaudojami Europos Sąjungos (ES) struktūriniai fondai. Tokia politika sulaukia ir kritikos.

Tokios tarptautinės milžinės kaip "Coca-Cola", IBM ir "McDonald's" gauna ES subsidijas, kad tik nepasitrauktų iš rinkos. IBM gavo 20 mln. eurų už technologinių paslaugų centrą Lenkijos Vroclavo mieste. Tai tik mažytė dalis kompanijos apyvartos, kuri pernai siekė 68,7 mlrd. eurų.

Kompanija padavė paraišką darbo vietoms Vroclave sukurti ir planuoja šiame mieste investuoti apie 605 mln. zlotų. IBM - ne vienintelė tarptautinė galiūnė, gavusi finansavimą iš ES struktūrinių fondų programos. "The Financial Times" ir Žurnalistų tyrimo centras surinko duomenis apie svarbiausios ES regioninės plėtros programos naudos gavėjus ir iš jų matyti, kad ES fondų lėšų gavo tokios korporacijos kaip "Fiat", "Coca-Cola", "McDonald's", farmacijos kompanija "GlaxoSmithKline".

ES struktūriniai fondai skirti gerovės skirtumams tarp regionų sumažinti ir todėl nukreipiami į smulkų bei vidutinį verslą skurdesnėse narėse. Tačiau tarptautinės milžinės taip pat gali prašyti paramos, o pareigūnai sako, kad struktūrinių fondų programa padeda blokui konkuruoti pasaulinėje rinkoje, kurioje šalys, trokštančios investicijų, dažnai medžioja kompanijas. "Vyksta globalinės varžybos, - sako ES regioninės plėtros komisaras Johannesas Hahnas. - Jei nedalyvausime šiose varžybose, visa gamyba pasitrauks iš Europos. Todėl turime rasti būdų, kaip ją išlaikyti Europoje."

Pasak komisaro, galima diskutuoti, ar šis finansavimas turi vykti per paskolas, ar, kaip dabar, per subsidijas, bet tikslas yra vienas - išvengti Europos deindustrializacijos.

Parama - ne lemiamas veiksnys

Akademiniai tyrimai ar subsidijos daro įtaką tarptautinių kompanijų sprendimams, kur investuoti, rodo, kad tai vaidina tam tikrą vaidmenį, bet retai būna vienintelis lemiamas veiksnys.

IBM nekomentuoja lėšų gavimo iš ES fondų Lenkijos projektui, nes jis dar tebėra įgyvendinamas. "Būtų nederama komentuoti struktūrinius fondus šiuo atveju, kai niekas dar nebaigta", - pranešė kompanija, bet sutiko patikslinti, kad sprendimai, kur išdėstyti veiklą, priklauso nuo kelių veiksnių, įskaitant "įgūdžių profilį, mokymosi galimybes, infrastruktūrą bei vietos verslo ir valdžios palaikymą". Daugeliui ES finansavimo siekiančių tarptautinių kompanijų svarbu, kad tos lėšos būtų panaudotos tyrimams, plėtrai, inovacijoms.

"Fiat" paprašė maždaug 25 mln. eurų iš ES inovacijų programos veiklai Lenkijoje per savo antrinę įmonę "Fiat Powertrain Technologies". Kompanija planuoja panaudoti lėšas, nors jų dar negavo, naujo tipo varikliui, kurį pati vadina "žaliausiu pasaulio varikliu", sukurti.

Tačiau kompanijos gauna ir mažesnes sumas. "Coca-Cola" gavo pusę milijono forintų vandens pilstymo į butelius įmonei Vengrijoje įrengti, o "American Express" bankas - 62 tūkst. eurų Europos socialinio fondo pinigų "dirbančių moterų kvalifikacijos aktyvumui paskatinti". "McDonald's" gavo 60 tūkst. eurų personalui Švedijoje mokyti.

Pinigus naudoja teisingai

Lenkija, laimėjusi didžiausią 67 mlrd. eurų paskyrą iš ES struktūrinių fondų, labai daug investavo panaudodama tuos pinigus tarptautinėms milžinėms prisivilioti. Spalvingoje ministerijos brošiūroje šalis pristatoma kaip siūlanti "plačias galimybes investuotojams", kaip vieta, kurioje "ES parama reiškia pelną verslui".

"ES pinigai Lenkijoje leidžiami labai teisingai ir duoda labai teigiamų rezultatų. Jie leidžia verslui įgyti ilgalaikį konkurencingumo pranašumą, kuris padeda Lenkijos ir Europos ekonomikai tapti inovatyvesnei", - sako Waldemaras Slugockis, regioninės plėtros ministro pavaduotojas. Pasak jo, kiekvienas euras, investuotas Lenkijoje, duoda "senosioms" 15 ES narių 46 centus grąžos per papildomus prekių ar paslaugų užsakymus.

Tačiau tokia tarptautinių kompanijų subsidijavimo iš ES fondų politika sulaukia ir kritikos. "Šios subsidijos yra vienkartinės, - sako Markusas Pieperis, Europos Parlamento regioninės plėtros komiteto narys iš Vokietijos. - Tokiu būdu kompanijų neišlaikysi."

Tyrimas taip pat atskleidė, kad milijonai eurų ES lėšų buvo skirta verslams, kurie iškėlė savo fabrikus iš turtingų šalių į skurdesnes, nors taisyklės draudžia remti pigesnės darbo jėgos paieškas. Tačiau kai kuriomis įstatymų spragomis sugebėjo pasinaudoti britų arbatos gamintoja "Twinings" ir mobiliųjų telefonų milžinė "Nokia", perkėlusios gamybą į šalis, kuriose pigesnė darbo jėga.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"