TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

ES nesutaria dėl sankcijų Maskvai

2014 03 21 6:00
Pirmąją ES viršūnių susitikimo dieną politikų kalboms trūko solidarumo ir ryžtingumo. Nuotraukoje – Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (kairėje) ir Europos Tarybos pirmininkas Hermanas van Rompuy. AFP/Scanpix nuotrauka

Vakar Briuselyje prasidėjo Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimas. Bendrijos lyderiai tarėsi, kokias naujas sankcijas taikyti Kremliui dėl Krymo aneksijos. Tačiau skeptikai teigia, kad ir šį kartą ES sankcijos Rusijai tebus šnipštas, o Kremlius galės ramiai įgyvendinti savo užmačias.

Briuselyje susirinkę ES narių vadovai sutarė išplėsti Rusijos ir Krymo asmenų, kuriems bus taikomos Bendrijos sankcijos (sąskaitų įšaldymas ir kelioninių vizų neišdavimas), gretas. Papildytas juodasis sąrašas turėtų būti paskelbtas jau šiandien.

Pirmąją iš dviejų susitikimui skirtų dienų valstybės narės taip pat tarėsi atšaukti birželį Sočyje planuotą ES ir Rusijos viršūnių susitikimą. Buvo svarstomos ir kitos priemonės, kurios galėtų apriboti aktyvią Rusijos veiklą tarptautinėje bendruomenėje. Vokietija trečiadienį įšaldė svarbią sutartį su Maskva, pagal kurią buvo įsipareigojusi įrengti mokymų stovyklą Rusijos pajėgoms. Šią informaciją vakar patvirtino Vokietijos vicekancleris Sigmaras Gabrielis.

Vokietijos atstovų teigimu, šiandien Briuselyje ES vadovai ir Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas pasirašys dalį garsiosios asociacijos sutarties.

Jokio solidarumo

Daug sunkiau ES lyderiams sekėsi tartis dėl bendros valstybių narių pozicijos griežčiausių – ekonominių sankcijų Rusijai klausimu. Savo prekybinių interesų įsikibusios Vakarų Europos šalys baiminasi įsivelti į atvirą ekonominį karą su Kremliumi, o Rusijos pasienyje išsidėsčiusios Bendrijos narės reikalauja griežto atsako į Maskvos veiksmus Kryme. Dėl tokios solidarumo stokos labai tikėtina, kad ES atsakas rusams vėl neduos norimų rezultatų.

Daugiausia nerimo kelia Prancūzijos pozicija. Šiandien Vilniuje viešėsiantis Prancūzijos gynybos ministras Jeanas Yves'as Le Drianas ES viršūnių susitikimo išvakarėse tikino palaikąs idėją stiprinti gynybą Baltijos šalių regione. Tačiau Prancūzija neatsisako planų spalį parduoti Rusijai du jūrų desanto laivus „Mistral”. Naujais kariniais laivais savo pasenusį arsenalą papildžiusi Rusija kels kur kas didesnę grėsmę Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Lenkijai. Prancūzai nenori pripažinti, kad jų sandoris su Rusija kelia grėsmę kitų NATO aljanso narių saugumui. Veikiausiai, kol žalieji Kremliaus žmogeliukai neatsidurs Vakarų Europos valstybių pasienyje, tol vieningos ir tvirtos ES reakcijos į Rusijos agresiją tikėtis vargu ar verta.

Netinkamos priemonės

Vietoje trypčioja ne tik ES vadovai. Vakar paskelbęs apie neįvardintų papildomų sankcijų Rusijai įvedimą, kitą savaitę Nyderlanduose ir Belgijoje lankysis JAV prezidentas Barackas Obama. Spėjama, kad šalies vadovas dalyvaus daugybėje aukšto lygio susitikimų, kuriuose daugiausia dėmesio bus skiriama atsako į Rusijos veiksmus klausimui. Tačiau toks atidėliotas ir vargu ar daug ką dabartinėje situacijoje pakeisiantis JAV gestas daug vilčių taip pat neteikia.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki Moonas vakar vyko į Maskvą, o šiandien lankosi Kijeve. JT vadovas laikosi bendros organizacijos pozicijos ir bando pradėti derybas tarp Rusijos ir Ukrainos.

Ukrainos valdžia nenori leistis į jokias kalbas su dalį teritorijos nuo jos atplėšusia Rusija. Ukrainiečių nuomone, Krymą pasiglemžęs Kremlius šiurkščiai pažeidė 1994 metų Budapešto memorandumą, kuriame Rusija, JAV, Didžioji Britanija ir Prancūzija garantavo Ukrainos teritorinį integralumą mainais į Kijevo sutikimą atiduoti šalyje sukauptą sovietinį branduolinį arsenalą.

Tačiau Kremlius ir toliau pyškina savo įvykių versiją. Maskvos politikai aiškina, kad neva perversmą prieš nušalintąįį Ukrainos prezidentą surengė susimokiusios JAV ir ES, kurios esą ir pažeidė minėtajį memorandumą.

Seka Krymo pavyzdžiu

Vladimiras Putinas puikiai naudojasi sumaištimi Vakaruose. Įsitikinęs, kad jo metas „dabar arba niekada”, Kremliaus lyderis Ukraina neapsiriboja ir „Krymo dvasią” kursto kitose kaimynų šalyse.

Rusiškuose interneto portaluose pasirodė informacija, kad prisijungimo prie Rusijos galimybę palankiai vertina ir kai kurie Suomijos politikai. Kremliui pavaldi žiniasklaida noriai cituoja Rusijai simpatizuojančių suomių komentarus, iškreipia politikų žodžius.

Šią savaitę prorusiškai nusiteikę Padniestrės politikai kreipėsi į Rusijos parlamentą. Moldovos valdžios nepripažįstančio regiono politikai kolegų Rusijoje paprašė išleisti įstatymo pataisą, leidžiančią Padniestrei prisijungti prie Rusijos.

Po Sovietų Sąjungos žlugimo nuo Moldovos respublikos savavališkai atsiskyręs Padniestrės regionas ilgus metus gyvena prorusiškomis nuotaikomis. Rytų Moldovoje, tarp Dniestro upės ir sienos su Ukraina nusidriekusio regiono gyventojai mėgaujasi Rusijos finansine parama ir kitaip rodomu ypatingu dėmesiu. Dar 2006 metais Padniestrės valdžia surengė referendumą, kuriame žmonės balsavo už atsiskyrimą nuo Moldovos. Nei centrinė Moldovos valdžia, nei tarptautinė bendruomenė šio referendumo nepripažino.

Padniestrės politikų provokacijos neįbaugino Moldovos prezidento Nicolae Timofti. Šalies vadovas pareiškė, kad net menkiausia Kremliaus parodyta iniciatyva prisijungti Padniestrę turės rimtų pasekmių. Centrinė Moldovos valdžia toliau laikosi provakarietiškos pozicijos ir tikisi jau šią vasarą pasirašyti asociacijos sutartį su ES.

Sunerimo ir rumunai

Prorusiškos separatistinės iniciatyvos Kremliaus dosniai remiamos ne tik Padniestrėje, bet ir kitame Moldovos problemų katile – Gagaūzijoje. Penktąja kolona vadinamos Gagaūzijos gyventojai nori sekti Padniestrės pavyzdžiu ir taip pat šliejasi prie Rusijos.

Nuotaikos Gagaūzijoje kelia nerimą ne tik moldavams. Ne mažiau susirūpinę yra jų kaimynai rumunai. Rumunijos valdžia stebi kiekvieną prorusišką krustelėjimą Gagaūzijoje, esančioje vos kelios dešimtys kilometrų nuo jų sienos. Išaugęs Rusijos dėmesys šiai teritorijai rumunų laikomas rimta grėsme visam regionui, taip pat ir NATO, kurios nare yra Rumunija. Visi šie pavyzdžiai byloja – Rusija agresyviai elgsis tol, kol negaus solidaus atkirčio. Tai, o ne galbūt nukentėsiančias rinkas turėtų vertinti ES vadovai.

Parengė GABIJA LUKŠAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"