TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

ES parengė pasiūlymą Turkijai

2016 03 18 11:30
AFP/Scanpix nuotrauka

Europos Sąjungos lyderiai penktadienį sutarė dėl bendros pozicijos, kuri bus išdėstyta Turkijos premjerui, siekiant sudaryti susitarimą, turintį padėti suvaldyti didžiausią migracijos krizę žemyne nuo Antrojo pasaulinio karo.

28 ES šalys visą dieną derėjosi dėl pasiūlymo, pagal kurį Turkija turėtų priimti visus neteisėtus migrantus iš Graikijos, padėdama suvaldyti precedento neturintį antplūdį, kai nuo 2015-ųjų pradžios į Bendriją atvyko 1,2 mln. žmonių iš Sirijos ir kitų šalių.

Vis dėlto už šį susitarimą reikės brangiai sumokėti: paspartinti seniai stringantį Turkijos stojimo į ES procesą, skirti Ankarai milijardus eurų papildomos pagalbos ir suteikti bevizį režimą, nors būgštaujama dėl žmogaus teisių padėties toje šalyje.

Kritikai taip pat sakė esantys susirūpinę, kad susitarimas dėl neteisėtų migrantų grąžinimo pagal principą „vienas už vieną“ galbūt gali kirstis su tarptautiniais įstatymais.

„Susitarimas dėl ES pozicijos, @eucopresident (Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas) pateiks jį Turkijos ministrui pirmininkui prieš rytojaus ES Vadovų Tarybos posėdį“, – Liuksemburgo premjeras Xavier Bettelis (Ksavjė Betelis) parašė savo „Twitter“ žinutėje.

Vienas aukšto rango ES pareigūnas sakė, kad tas pasiūlymas yra „ne sutartis, o bendra pozicija“, todėl dar galės vykti derybos su Turkijos premjeru dėl galutinio teksto. Pasak jo, D.Tuskas „supranta kiekvienos (ES narės) raudonąsias linijas“.

„Gera galimybė“

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sakė, kad tai yra „gera galimybė sustabdyti žmonių kontrabandininkų verslą“, susijusį su precedento neturinčiu migrantų antplūdžiu.

Tačiau A.Merkel tvirtino, kad turi būti nustatytos „išankstinės sąlygos“ ir aiškūs planai, kaip patikrinti tūkstančius prieglobsčio prašytojų, esančių Graikijos salose ir juos išsiųsti į Turkiją.

Turkijos premjeras Ahmetas Davutoglu, prieš įsėsdamas į lėktuvą Ankaroje, sakė, kad siūloma sutartis yra „aiški ir sąžininga“, bet pridūrė: „Turkija niekada netaps atviru kalėjimu migrantams.“

Penktadienį 7 val. 30 min. Grinvičo (9 val. 30 min.) A.Davotoglu susitiks su D.Tusku, Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claude'u Junckeriu ir Nyderlandų premjeru Marku Rutte, o ES lyderiai turėtų vėl susirinkti galutinių konsultacijų 12 val. Grinvičo (14 val. Lietuvos) laiku, sakė ES pareigūnai.

Italijos premjeras Matteo Renzi pareiškė, kad penktadienis bus „intensyvi“ diena.

„Ties tarptautinio teisėtumo riba“

Migrantų krizė suskaldė Europą, kurioje tvyro būgštavimai, kad dėl pabėgėlių antplūdžio valstybėms narėms sugrąžinus sienų kontrolę, gali žlugti vienu iš sėkmingiausių ES pasiekimų laikoma Šengeno zona, kurios viduje žmonės gali laisvai judėti, netikrinami pasienyje. Nerimą didina ir populistinių partijų su antiimigracine platforma iškilimas.

Europos lyderiai atsargiai vertino galimybę galutinai susitarti su Turkija, kurios gyventojų daugumą sudaro musulmonai ir kuri ne vieną dešimtmetį siekia prisijungti prie ES.

D.Tuskas sakė su „atsargiu optimizmu, o jei atvirai, tai labiau atsargiai, nei optimistiškai“ vertinantis galimybę sudaryti susitarimą su Ankara. Tuo tarpu Vokietijos kanclerė Angela Merkel įspėjo, jog reikia išspręsti dar daug klausimų.

Kiti ES lyderiai reiškė būgštavimus, kad susitarimas, pagal kurį ES už kiekvieną į Turkiją iš Graikijos grąžinamą migrantą sirą turėtų priimti po vieną asmenį iš toje šalyje esančių pabėgėlių stovyklų, bus neteisėtas.

Susitarimo „vienas už vieną“ tikslas yra paskatinti sirus prašyti prieglobsčio Bendrijoje dar tebebūnant Turkijoje, užuot leidusis į pavojingą kelionę Egėjo jūra žmonių kontrabandininkų laivais.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad šis planas yra „labai komplikuotas, jį bus labai sunku įgyvendinti ir jis balansuoja ties tarptautinio teisėtumo riba“.

Belgijos premjeras Charles'is Michelis savo ruožtu išsakė susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties Turkijoje ir Ankaros konflikto su kurdų separatistais.

„Negaliu pritarti deryboms, kurios kartais atrodo kaip tam tikra šantažo forma“, – pridūrė jis.

Vakarienės metu D.Tuskas pristatė preliminaraus susitarimo pakeitimus, įskaitant naujas nuostatas, kad Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūra (UNHCR) turi dalyvauti vykdant žmonių deportavimą, kad daugumą asmenų, priimamų pagal schemą „vienas už vieną“, turi sudaryti moterys ir vaikai, ir kad visi prieglobsčio prašymai turi būti nagrinėjami individualiai, sakė ES pareigūnai.

Naujajame projekte taip pat pažymima, kad papildoma 3 mlrd. eurų pagalba pabėgėliams Turkijoje bus skirta su sąlyga, kad pirmiausia bus panaudoti 3 mlrd. eurų pagal lapkritį sudarytą susitarimą su Ankara.

Kipro problema

Viena svarbi kliūtis, kurią, regis, pavyko įveikti, buvo Kipro griežtas nepritarimas susitarimui su Turkija dėl seniai besitęsiančių nesutarimų su Ankara, kuri atsisako pripažinti Nikosijos vyriausybę.

Kipro prezidentas Nikas Anastasiadis leido suprasti, kad yra pasirengęs „kompromisui“ dėl savo prieštaravimų, susijusių su naujų skyrių atidarymu Turkijos stojimo į ES procese, nors anksčiau grasino blokuoti visą susitarimą.

Susitarime taip pat numatyta skirti didžiulę pagalbą Graikijai, kurioje yra įstrigę dešimtys tūkstančių pabėgėlių. Jie liko įkalinti šioje šalyje po to, kai Balkanų valstybės uždarė savo sienas, kad sutrukdytų šiems žmonėms keliauti į šiaurę ir pasiekti turtingesnes Vokietiją bei Skandinavijos šalis.

ES taip pat žada padėti Graikijai susitvarkyti su didžiule logistine našta, siekiant užtikrinti, kad visi Graikijos salose esantys prieglobsčio prašytojai prieš grąžinimą į Turkiją būtų užregistruoti ir atliktos kitos reikalingos procedūros.

Ketvirtadienį Lesbo saloje, kuri yra pagrindinis uostas į Europą plūstantiems migrantams, apsilankė Holivudo žvaigždė, UNHCR geros valios ambasadorė Angelina Jolie.

Tuo tarpu Idomenio pabėgėlių stovykloje prie Graikijos ir Makedonijos sienos Kinijos disidentas menininkas Ai Weiwei apsikirpo plaukus ir barzdą pas migrantą kirpėją, siekdamas atkreipti pasaulio dėmesį į ten įstrigusių tūkstančių žmonių sunkią padėtį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"