TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

ES paskelbė sankcijas dar 12 rusų ir ukrainiečių

2014 03 21 7:44
Reuters/Scanpix nuotrauka

Europos Sąjunga (ES) penktadienį naktį paskelbė sankcijas dar 12 rusų ir ukrainiečių, tokiu atsaku veikėjų iš šių šalių skaičių dėl Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos padidindama iki 33.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande‘as paskelbė apie šį žingsnį po susitikimo su 28 šalių bloko vadovais ir premjerais, kurie jau antrą kartą per dvi savaites buvo susirinkę aptarti Ukrainos krizės.

„Rusija turi suprasti, kad tai negali tęstis, kad ji turi pasukti dialogo keliu“, - sakė F.Hollande‘as.

Anksčiau Prancūzijos prezidentas buvo nurodęs, kad „sienos negali būti perbraižomos, o regionai pereiti be atsako iš vienos šalies į kitą“.

Asmenų, kuriems paskelbtos tikslinės sankcijos dėl draudimo įvažiuoti į ES ir sąskaitų įšaldymo, pavardžių sąrašas bus paskelbtas vėliau penktadienį.

„Kai kurie jų tikrai yra aukšto rango“, – sakė ES prezidentas Hermanas Van Rompuy.

ES lyderiai taip pat pavedė Komisijai parengti virtinę ekonominių sankcijų, kurios gali būti įvestos, jeigu viena didžiausių Europos politinių krizių nuo Šaltojo karo laikų dar labiau padidės.

„Apimame visas ekonomines sritis“, – sakė H.Van Rompuy, užsimindamas, kad tarp sankcijų gali būti ginklų embargas Rusijai.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad ES tvirtai remia Jungtines Valstijas. „Jau laikas nusitaikyti į Putinui artimą ratą“, – sakė ji.

Blokas kiek anksčiau taip pat įšaldė derybas su Maskva dėl vizų režimo sušvelninimo Rusijos piliečiams.

Savo sprendimą ES priėmė netrukus po to, kai JAV prezidentas Barackas Obama paskelbė apie savo baudžiamąsias priemones 20 Rusijos įstatymų leidėjų ir aukštų vyriausybės pareigūnų. Kiek anksčiau Vašingtonas jau buvo priėmęs tokį sprendimą prieš 11 asmenų.

Rusija į tai atsakė paskelbdama savo sankcijų sąrašą, į kurį įtraukė devynis JAV pareigūnus, tarp jų aukšto rango politinius veikėjus ir B.Obamos padėjėjus.

Be spaudimo Rusijai, ES taip pat nori pademonstruoti paramą Ukrainai.

Britų ministras pirmininkas Davidas Cameronas sakė, kad dviejų dienų viršūnių susitikime didelis dėmesys taip pat bus kreipiamas naujosios Ukrainos vyriausybės stiprinimui, raginant 28 narių Bendriją paremti naująją ukrainiečių valdžią politiniais įsipareigojimais ir ekonomine pagalba.

Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas penktadienį pasirašys politinį susitarimą su ES lyderiais, kuriuo bus pabrėžtas Europos įsipareigojimas naujajai vadovybei Kijeve.

Nepaisant griežtų kalbų, Europoje taip pat esama susirūpinimo, kad gali būti padaryta pernelyg didelė ekonominė žala žemynui, lėtai kylančiam iš sunkios finansinės krizės.

ES yra didžiausia Rusijos prekybos partnerė, o Rusija yra trečioji pagal svarbą Europos partnerė, pirmiausia – dėl žaliavų, tokių kaip nafta ir dujos, eksporto. Dėl prekybinių mainų, kurie yra verti daugelio milijardų eurų, bet koks žingsnis ekonominių sankcijų link nebus sutiktas lengvai.

„Rusijos ekonomikai jau kenkia tai, ką daro Putinas“, – sakė Švedijos premjeras Fredrikas Reinfeldtas, kuris pridūrė, kad atsakomųjų sankcijų kampanija pakenks visiems.

„Mums reikia pasirengti ir tai reiškia, žinoma, tam tikrą pakenkimą sau“, – sakė jis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ignoravo tarptautinį pasmerkimą ir Vakarų sankcijų grėsmę, antradienį pasirašydamas sutartį, pagal kurią Krymas prijungiamas prie Rusijos Federacijos, pirmąkart išplečiant šalies teritoriją po Antrojo pasaulinio karo.

Sekmadienį Kryme vykusiame referendume, kurį Kijevas ir Vakarų šalys laiko neteisėtu, beveik 97 proc. dalyvių balsavo už atsiskyrimą nuo Ukrainos ir perėjimą prie Kremliaus valdymo.

Po vasarį įvykusio audringo valdžios pasikeitimo Kijeve, V.Putinas pasinaudojo vietos sukarintų pajėgų pagalba, užimdamas maždaug Belgijos dydžio pusiasalį, kuriame gyvena apie 2 mln. žmonių, daugiausiai rusakalbių. Kryme esantis Sevastopolio uostas taip pat yra pagrindinė Rusijos Juodosios jūros laivyno bazė.

Ukrainoje per tris mėnesius vykusius audringus protestus buvo nuverstas Kremliaus palaikomas prezidentas Viktoras Janukovyčius, o į valdžią atėjo proeuropietiški lyderiai, siekiantys išvesti Ukrainą iš Maskvos įtakos zonos.

NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas pareiškė, kad Rusijos intervencija Kryme žymi „didžiausią grėsmę Europos saugumui ir stabilumui nuo Šaltojo karo pabaigos“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"